Štai kas dabar vyksta Rusijoje. Kremlius rado naują pagrindinį priešą ()
Kremlius keičia naratyvą.
© DI (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kremliaus valdžia vis dažniau pateikia Didžiąją Britaniją kaip didžiausią grėsmę Rusijai. Tokios išvados daromos iš Europos politikos analizės centro (CEPA) paskelbtos analizės. Jos autorius, buvęs britų diplomatas Andy Pryce'as, įspėja, kad rusų propaganda ruošia dirvą agresyvesniems veiksmams prieš Londoną.
CEPA paskelbtoje analizėje A. Pryce'as atkreipia dėmesį, kad Rusijos naratyvas Vakarų atžvilgiu akivaizdžiai keičiasi. Šaltojo karo metais pagrindine savo priešininke Maskva laikė Jungtines Valstijas. Tačiau šiandien šis vaidmuo vis dažniau priskiriamas Didžiajai Britanijai.
Kremlius keičia naratyvą. Didžioji Britanija – didžiausias Rusijos priešas
Autorius pabrėžia, kad Rusijos valstybinė žiniasklaida Didžiąją Britaniją vaizduoja kaip valstybę, atsakingą už karo Ukrainoje kurstymą, taikos derybų sabotavimą ir įtakos darymą Europos sąjungininkų sprendimams. Rusijos visuomenei siunčiamoje žinutėje teigiama, kad būtent Londonas yra toji jėga, kuri slypi už daugumos prieš Rusiją nukreiptų veiksmų.
„Šioje įvykių versijoje Didžioji Britanija yra melagingai kaltinama vadovavimu karui iš užkulisių“, – rašo A. Pryce'as.
CEPA eksperto teigimu, daugelis britų nesuvokia priešiškumo, kuris jų šaliai jaučiamas Rusijos elito tarpe, masto. Kaip jis pastebi, „Rusijos propagandistai jau daugelį metų reguliariai kurpia Londono sunaikinimo vizijas“, o grasinimai, nukreipti Didžiosios Britanijos adresu, tapo nuolatiniu politinių televizijos laidų elementu.
Didžioji Britanija patiria spaudimą. Kremlius gali įžvelgti silpnumo požymių
Pasak analizės autoriaus, Kremlius vienu metu kuria du, atrodytų, prieštaringus Didžiosios Britanijos įvaizdžius. Viena vertus, ji pristatoma kaip pagrindinė Rusijos nesėkmių architektė ir valstybė, turinti didžiulę įtaką karo Ukrainoje eigai. Kita vertus, nuolat išjuokiamos britų ginkluotosios pajėgos, ekonomika ir gynybos pajėgumai.
Ekspertas tikina, kad šis iš pažiūros akivaizdus prieštaravimas nėra propagandos klaida – tai sąmoningas jos elementas. Dėl to Rusija gali vienu metu kurti galingo priešininko įvaizdį ir įtikinėti savo visuomenę, kad šis priešininkas yra silpnas bei lengvai pasiduodantis spaudimui.
A. Pryce'as atkreipia dėmesį, kad grėsmė kyla ne tik iš propagandos. Jo nuomone, „Maskva jau daugelį metų naudojasi priešininkų silpnybėmis“, testuodama jų reakcijas ir tikrindama atsparumo ribas. Autorius primena, kad birželį postus paliko aukšti pareigūnai, atsakingi už Didžiosios Britanijos gynybą. To priežastis, kaip teigiama, buvo ginčas dėl ginkluotųjų pajėgų finansavimo ir naujos strateginės peržiūros gairių įgyvendinimo.
Eksperto teigimu, dokumentas taikliai įvardija šiuolaikinio mūšio lauko iššūkius, atkreipdamas dėmesį į dronų, elektroninės kovos, priešlėktuvinės gynybos, amunicijos atsargų ir pramonės pajėgumų svarbą. Tačiau problema esą yra tinkamo finansavimo šiems tikslams įgyvendinti trūkumas.
Rusijos žaidimas – ne teatras. Ekspertas įspėja dėl pavojingo scenarijaus
A. Pryce'o nuomone, Kremlius atotrūkį tarp britų valdžios įspėjimų ir gynybos išlaidų lygio gali priimti kaip silpnumo ženklą.
|
„Jei Didžioji Britanija sako, kad Rusija yra rimta grėsmė, o tuo pat metu atsisako finansuoti priemones, reikalingas atsakui, Maskva padarys akivaizdžią išvadą. Ne tokią, kad Didžioji Britanija yra išmintinga. O tokią, kad ji yra silpna“, – vertina A. Pryce'as.
Jis pažymi, kad iš Rusijos sklindanti agresyvi retorika gali atrodyti kaip politinis teatras, tačiau nereikėtų jos ignoruoti. Jo manymu, propaganda vaidina svarbų vaidmenį formuojant visuomenės požiūrį ir ruošiant dirvą būsimiems veiksmams.
„Maskva visada negailestingai išnaudodavo silpnumą. Ji testuoja, laukia, eskaluoja, o vėliau reakciją pavadina isterija“, – rašo A. Pryce'as.
Ekspertas ragina didinti investicijas į karinius pajėgumus, atkurti ginkluotės atsargas, plėtoti oro gynybos bei elektroninės kovos sistemas. Jo nuomone, „Didžioji Britanija negali manyti, kad veiksmingą atgrasymą pavyks sukurti tik tada, kai krizė jau bus prasidėjusi“.
.jpg)
