Karas Ukrainoje žengia į naują etapą. „Vašingtonas tą mato. Rusija pradeda pralaimėti“ ()
Konflikto dinamikos pokyčiai jau pastebimi Europos sostinėse ir pamažu – taip pat Vašingtone.
© General Staff of the Armed Forces of Ukraine (Atvira licencija) | https://www.facebook.com/photo.php?fbid=1361931356119939&type=3
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Rusija jau nebėra laiminti fronto pusė. Ji pradeda pralaimėti karą Ukrainai, o jėgų pusiausvyra akivaizdžiai keičiasi“, – interviu leidiniui „Kyiv Post“ teigė Danielis Friedas, buvęs JAV valstybės sekretoriaus padėjėjas ir Jungtinių Valstijų ambasadorius Lenkijoje.
Jo nuomone, konflikto dinamikos pokyčiai jau pastebimi Europos sostinėse ir pamažu – taip pat Vašingtone.
Naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį Ukrainos ginkluotosios pajėgos surengė masinę dronų ataką prieš naftos perdirbimo gamyklą Maskvoje ir kitus taikinius Maskvos srityje. Internete pasirodė vaizdo įrašai, kuriuose matyti sprogimai, gaisrai ir virš Rusijos sostinės kylantys dūmų kamuoliai. Ukrainos dronai smogė naftos perdirbimo gamyklai Kapotnios rajone, kur yra didžiausia naftos saugykla regione.
Ukrainos ataka prieš Maskvą. „Rusija pradeda pralaimėti karą“
Interviu „Kyiv Post“ Danielis Friedas, JAV analitinio centro „Atlantic Council“ ekspertas, pareiškė, kad karas įžengė į naują etapą. Jo teigimu, apie aklavietę kalbėti jau nebegalima.
„Rusija jau nebėra laiminti pusė. Ji pradeda pralaimėti karą Ukrainai, o jėgų pusiausvyra akivaizdžiai keičiasi“, – tvirtina buvęs JAV valstybės sekretoriaus padėjėjas.
Jis pabrėžė, kad tai nereiškia greito visų okupuotų teritorijų susigrąžinimo, tačiau rodo bendros padėties fronte tendencijos pasikeitimą. Pasak jo, toks vertinimas vis aiškiau įsitvirtina Europos sostinėse, o iš dalies – ir Vašingtone.
Friedas priminė, kad 2022 metais daugelis JAV sprendimų priėmėjų manė, jog Ukraina greitai žlugs.
„Jie klydo“, – pažymėjo jis, turėdamas omenyje prognozes, kad Ukraina greitai pralaimės karą.
Po nesėkmingo Rusijos puolimo prieš Kyjivą atsirado naratyvas, kad Ukraina kovos ilgai, tačiau galiausiai nusileis. Kaip pažymėjo Friedas, ir šis scenarijus šiandien praranda reikšmę. Dabar vis dažniau vyrauja įsitikinimas, kad Ukraina pajėgi atsilaikyti, o Rusija nepasiekia savo strateginių tikslų.
„Ukraina turi daug kozirių“. Donaldas Trumpas priverstas keisti strategiją
Friedas taip pat pakomentavo Donaldo Trumpo žodžius, esą 2025 metais jis Volodymyrui Zelenskiui pasakė, kad Ukraina „neturi jokių kozirių“.
„Vis aiškiau matyti, kad Ukraina iš tikrųjų turi daug kozirių, – sakė Friedas. – Trumpui patinka nugalėtojai. Ukraina laimi. Putinas pradeda atrodyti kaip pralaimėtojas“, – pridūrė jis.
Jo nuomone, besikeičiantis konflikto suvokimas gali paskatinti JAV politikos Ukrainos atžvilgiu korekciją, taip pat ir Trumpo administracijoje.
Friedas atkreipė dėmesį į paskutiniojo G7 viršūnių susitikimo sprendimus, kuriuose buvo deklaruota tolesnė parama Ukrainai, įskaitant oro gynybos stiprinimą ir galimą ginkluotės gamybą. Jo vertinimu, bendras pareiškimas buvo svarbus politinis signalas, ypač todėl, kad jį pasirašė ir Jungtinės Valstijos.
Kaip jis pabrėžė, Europos sąjungininkai nuosekliai remia Kyjivą.
„Parama Ukrainai ir jos sėkmė atitinka Jungtinių Valstijų interesus. Ukrainos sėkmė padeda JAV tiek Europoje, tiek pasaulyje“, – pažymėjo jis.
Paliaubų sąlygos. Kodėl Putinas blokuoja derybas su Ukraina?
Pasak Friedo, pagrindine kliūtimi taikos deryboms išlieka Vladimiro Putino pozicija.
„Taikos derybų problema yra ta, kad Putinas iki šiol visiškai neparodė jokio susidomėjimo jomis, – teigė Friedas. – Problema ta, kad Putinas siekia visiškos pergalės ir mano, jog gali ją pasiekti“, – tęsė jis.
Kartu jis pažymėjo, kad ateityje Rusija gali pakeisti savo požiūrį, jei Vakarų spaudimas sustiprės. Jo vertinimu, galimas susitarimo modelis galėtų būti paliaubos, Rusijai išlaikant kontrolę dalyje Ukrainos teritorijos, tačiau Vakarams formaliai nepripažįstant šios kontrolės.
