„Genocidas.“ Ukrainos karininkas nesusilaikė ()
Tai gali palengvinti vėlesnę ekspansiją, o kartais net sumažinti poreikį naudoti tankus.
© DI (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Rusija bando palaužti Ukrainą ne tik karine jėga, bet ir darydama įtaką visuomenės atminčiai, tapatybei bei mąstysenai, praneša „UNITED24 Media“. Ukrainos karinės žvalgybos atstovas Andrijus Jusovas birželio 20 d. įvertino, kad toks veiksmų modelis yra „genocidas“ ir išliks grėsme net ir tuomet, kai kovos susilpnės.
Per birželio 20 d. vykusią viešą diskusiją Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos (HUR) atstovas tikino, kad Maskva lygiagrečiai vykdo operacijas ir už fronto ribų. Pasak Andrijaus Jusovo, Rusija stengiasi daryti įtaką ukrainiečių realybės suvokimui, kultūrai bei politinėms nuostatoms, o šie veiksmai turi sukelti panašius padarinius kaip ir karinė kampanija.
A. Jusovas pabrėžė, kad Rusijai kognityvinis karas kartais yra svarbesnis už klasikinę ginkluotą kovą. Jis aiškino, kad išankstinis savų simbolių, kultūros ir naratyvų įdiegimas gali palengvinti vėlesnę ekspansiją, o kartais net sumažinti poreikį naudoti tankus.
Kodėl Ukraina laiko šiuos veiksmus ilgalaike grėsme
HUR atstovas taip pat vertino, kad Rusija ir toliau investuos į propagandą, įtakos operacijas bei kitas hibridines priemones net ir tuomet, kai kovos veiksmų mastas Ukrainoje sumažės. Jo vertinimu, ištekliai gali būti nukreipti būtent į šią sritį.
|
Remiantis „UNITED24 Media“ pranešimu, A. Jusovas teigė, kad tokių veiksmų tikslas bus ne tik Ukraina. Pasak jo, Rusija juos taip pat nukreipia prieš NATO, Europos Sąjungą ir plačiąja prasme suprantamas Vakarų demokratijas bei laisvąjį pasaulį.
Kas yra kognityvinis karas pagal NATO
Ši tema sulaukia vis didesnio Vakarų saugumo institucijų dėmesio. NATO savo ataskaitoje „Chief Scientist’s Report 2025“ pripažino kognityvinį karą vis svarbesne konkurencijos sritimi, iškeldama jį greta sausumos, jūrų, oro, kosmoso ir kibernetinių veiksmų.
Tyrėjai šios rūšies veiksmus apibūdina kaip tradicinių ir naujųjų technologijų naudojimą, siekiant daryti įtaką visuomenėms, politikams ir karinių sprendimų priėmėjams. Analitikai atkreipia dėmesį, kad tokių operacijų efektyvumą didina globali socialinių tinklų aprėptis, mažėjantis pasitikėjimas tradicinėmis institucijomis, didelis vartotojų aktyvumas internete bei augantis informacinių sistemų, pagrįstų dirbtiniu intelektu, vaidmuo.
Dezinformacija ir DI už Ukrainos ribų
Ekspertai taip pat įspėja apie didelius dezinformacijos tinklus bei dirbtinio intelekto (DI) kuriamą turinį, padedantį formuoti naratyvus už valstybių sienų. Šio tipo operacijas galima greitai pritaikyti prie politinių bei karinių pokyčių ir kartu jas vykdyti žemiau klasikinio karo slenksčio.
Platesniame kontekste „UNITED24 Media“ taip pat priminė ankstesnį Ukrainos užsienio reikalų ministro Andrijaus Sybihos pareiškimą. Diplomatijos vadovas teigė, kad nuo pilno masto invazijos pradžios 2022 metais Rusija esą įvykdė daugiau nei 200 tūkst. karo nusikaltimų, toliau puldama civilius ir civilinę infrastruktūrą Ukrainoje.
.jpg)
