Ar Rusijos branduolinė raketa tėra gąsdinimas? Amerikiečiai pasauliui atskleidė netikėtą tiesą ()
Rusijos sparnuotoji raketa „9M730 Burevestnik“ jau ne vienus metus kelia viso pasaulio kariškių ir analitikų susidomėjimą. Naujausias MIT (Masačusetso technologijos instituto) mokslininkų tyrimas meta naują šviesą į jos konstrukciją, charakteristikas ir karinę reikšmę. Išvados gali nustebinti.
© DI (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Rusija sparnuotąją raketą „9M730 Burevestnik“ kuria nuo 2001 metų. Ši konstrukcija plačiai nuskambėjo po pristatymo 2018 metais, kai Kremlius ją pateikė kaip ginklą, gebantį nuskrieti neribotą atstumą dėl branduolinės pavaros.
„9M730 Burevestnik“ po MIT didinamuoju stiklu. Visas pasaulis sužinojo tiesą apie ginklą
Dabar šį projektą išanalizavo Masačusetso technologijos instituto (MIT) tyrėjai – Jake'as Hecla ir Robertas Scottas Kempas. Jų darbe pateikiama išsami „Burevestnik“ analizė, pagrįsta viešai prieinama informacija ir mokslinėmis žiniomis. Šį tyrimą aprašė „The War Zone“ žurnalistai.
Jų nuomone, Rusijos „9M730 Burevestnik“ pirmiausia yra „technologijų demonstratorius“, o ne ginkluotės sistema, kuri artimiausiu metu galėtų iš esmės pakeisti strateginę pusiausvyrą. Ekspertų teigimu, raketos ilgis siekia apie 9,5 m, o sparnų mojis – 5,6 m. Tai reikštų, kad „Burevestnik“ yra mažesnis, nei manyta iš pradžių. Tyrėjai taip pat vertina, kad raketa skrieja ikigarsiniu greičiu, siekiančiu apie 0,75 macho, o tai atitinka maždaug 800 km/val. Tokios charakteristikos taip pat rodytų, kad rusiška konstrukcija yra tik nežymiai didesnė už sparnuotąsias raketas Ch-101 ir Ch-102, kurios jau ne vienus metus yra svarbi Rusijos tolimojo nuotolio arsenalo dalis.
Atviras reaktorius teršia atmosferę. Paaiškėjo Rusijos paslaptis
Vis dėlto MIT mokslininkai, remdamiesi savo analize, prieina prie išvados, kad fizikos ir prieinamų branduolinių technologijų požiūriu tai neįmanoma suderinti su „Burevestnik“ matmenimis bei galia, reikalinga jam išlaikyti ore. Jo pavaroje privalo būti naudojamas atviras reaktorius, sujungtas su klasikiniu turboreaktyviniu varikliu. Taikant tokį sprendimą, oras teka tiesiogiai per reaktoriaus šerdį, kur yra įkaitinamas, o tada išmetamas į išorę, taip sukuriant trauką. Būtent šis mechanizmas turėtų užtikrinti beveik neribotą skrydžio nuotolį. Tačiau ekspertai atkreipia dėmesį į rimtą tokios konstrukcijos trūkumą. Oro srautas, tekantis per reaktorių, gali lemti radioaktyviųjų medžiagų patekimą į atmosferę, palikdamas už raketos radioaktyvų pėdsaką.
Sėkmingas bandymas truko 15 valandų. Kodėl „Burevestnik“ nekeliaus į frontą?
„Burevestnik“ programa nuo pat pradžių susidūrė su daugybe sunkumų. Nesėkmių serija bandymų metu esą prasidėjo dar 2017 metais, o Vakarų žiniasklaidoje nuolat pasirodydavo pranešimai apie technines problemas. Nepaisant to, ataskaitos autoriai laiko tikėtinais Rusijos pranešimus apie sėkmingą bandomąjį skrydį, atliktą 2025 metų spalį. Remiantis Rusijos gynybos ministerijos pateikta informacija, raketa tuomet ore išbuvo 15 valandų.
MIT tyrėjų nuomone, šiuo metu nėra pagrindo laikyti „9M730 Burevestnik“ ginklu, pasirengusiu pradėti operatyvinę tarnybą. Ataskaitoje pabrėžiama, kad ši raketa nebuvo panaudota Rusijos kare prieš Ukrainą. Tai, kad pirmasis bandymas buvo atliktas tik 2025 metų rudenį, taip pat leidžia manyti, kad sistema vis dar gali būti kūrimo ir technologijų tobulinimo stadijoje.
