Krymas dega. Ukrainiečiai rado išeitį  ()

Per ketverius metus ukrainiečių galimybės pasikeitė kardinaliai.


Asociatyvi nuotr.
Asociatyvi nuotr.
© DI (Atvira licencija)

Prisijunk prie technologijos.lt komandos!

Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.

Sudomino? Užpildyk šią anketą!

Nuo pirmųjų plataus masto karo dienų okupuotas Krymas teoriškai buvo Ukrainos sistemų veikimo zonoje. Tuomet trūko atitinkamų naikinimo priemonių, todėl atakos buvo retos. Dabar situacija pasikeitė. Dronų lavina yra tokia didžiulė, kad Kryme oro pavojaus sirenos turėtų klykti visą parą.

Per ketverius metus ukrainiečių galimybės pasikeitė kardinaliai. 2022 m. Ukraina disponavo ribotu balistinių raketų „Točka-U“ skaičiumi, pavienėmis savo gamybos konstrukcijomis, tokiomis kaip jūrinė „R-360 Neptun“, kuri buvo naudojama prieš antžeminius taikinius, ir aviacija, kuri negalėjo laisvai veikti virš teritorijos, stipriai saugomos Rusijos priešlėktuvinės gynybos.

Situacija pradėjo keistis tik pasirodžius vakarietiškoms tolimojo nuotolio sistemoms. Pirmiausia tai buvo GMLRS raketos, skirtos M142 HIMARS paleidimo įrenginiams, vėliau – sparnuotosios raketos „Storm Shadow“ ir SCALP-EG, paleidžiamos iš savomis jėgomis modernizuotų lėktuvų Su-24M. Jų dėka ukrainiečiai galėjo reguliariai smogti taikiniams pusiasalyje.

Tačiau vis dar išliko pagrindinė problema. Raketų buvo per mažai, kad būtų galima vykdyti kasdienę kampaniją. Rusija buvo įsitikinusi, kad pusiasalis liks saugus užnugaris veiksmams, vykdytiems Ukrainos pietuose. Sevastopolyje stovėjo Juodosios jūros laivynas, oro uostų aikštelėse ramiai buvo išrikiuoti lėktuvai, o degalų ir amunicijos sandėliai veikė beveik be trikdžių.

[EU+Kuponas] Tik 32 €! Portabilus 4in1 oro kondicionierius – puiki atgaiva karštomis dienomis („VEVOR YH-F02“)
1190

Rekordiškai žema kaina

Specialus kuponas

Iš Europos greitas ir saugus pristatymas

Aukščiausia kokybė

Labai ribotas kiekis

30-ies d. pinigų grąžinimo garantija

12-os mėn. garantija

Išsamiau

Garsiausias įvykis buvo sprogimų serija Sakų oro uoste 2022 m. rugpjūtį. Vėliau sekė kiti smūgiai amunicijos sandėliams ir kariniams objektams. Tačiau tai buvo pavieniai veiksmai. Tarp atskirų atakų praeidavo savaitės. Tuo laikotarpiu rusai Krymą vis dar laikė giliu fronto užnugariu. Laivai liko Sevastopolyje, o aviacija vykdė operacijas iš pusiasalyje esančių bazių praktiškai be apribojimų.

Pirmosios kregždės

Tikrasis lūžis įvyko 2023 m., kai Ukraina gavo britų „Storm Shadow“ ir prancūzų SCALP-EG. Šios raketos leido tiksliai pulti objektus, esančius už šimtų kilometrų nuo fronto linijos. 2023 m. birželį jomis, be kita ko, buvo smogta tiltams per Čonharo sąsmauką, taip apsunkinant Rusijos logistiką.

Rudenį kampanija perėjo į naują lygį. 2023 m. rugsėjį raketos „Storm Shadow“ apgadino povandeninį laivą „Rostovas prei Dono“ ir desantinį laivą „Minsk“ Sevastopolio laivų statykloje. Po kelių dienų buvo užpulta Juodosios jūros laivyno būstinė. Metų pabaigoje Teodosijoje taip pat buvo sunaikintas didelis desantinis laivas „Novočerkassk“.

 

Tai buvo laikotarpis, kai Rusija pirmą kartą pradėjo traukti vertingiausius laivus iš Sevastopolio į Novorosijską. Tačiau problema vis dar buvo turimų raketų kiekis. Smūgiai buvo suduodami kas kelias ar keliolika dienų. Tai lėmė nedidelis prieinamų raketų skaičius. Kiekvienas paleidimas reiškė labai brangios amunicijos panaudojimą.

Aukštesnis atakų lygis

Didžiausią pokytį atnešė Ukrainos bepiločių orlaivių pramonės plėtra. Serijiniu būdu gaminami tolimojo nuotolio dronai yra nepalyginamai pigesni už sparnuotąsias raketas. Jie gali būti gaminami dideliais kiekiais ir naudojami praktiškai kasdien. Būtent jų dėka Ukraina perėjo nuo pavienių smūgių prie nuolatinės kampanijos prieš Krymą.

2024 m. bepiločiai virš Krymo pradėjo pasirodyti vidutiniškai kas kelias dienas. „Black Sea News“ duomenimis, nuo sausio pradžios iki 2024 m. spalio pabaigos Kryme užfiksuoti mažiausiai 125 smūgiai, o tai reiškia vidutiniškai vieną ataką maždaug kas tris dienas.

 

Šiuo metu situacija atrodo visiškai kitaip. Gamybos mastas yra toks didelis, kad šį, jau besibaigiantį birželį, ukrainiečiai puola kasdien. Kartais jie per dieną įvykdo dvi masines atakas prieš skirtingus taikinius.

Birželio 21 d. Ukrainos dronai smogė naftos terminalui ir degalų sandėliams Kerčės rajone, esantiems netoli Krymo tilto. Be to, Rusijos šaltiniai pranešė apie sprogimus Eupatorijos, Sevastopolio rajonuose bei elektros pastotėje Bilohirske. Taip pat buvo užpulti Krasnodaro krašto pasienio rajonai. Taikinys buvo naftos ir degalų pompavimo stotis Kaukazo uoste, esančiame priešais Kerčę. Tai svarbus perkrovimo punktas, naudojamas tiekimui į Krymą.

Kitą dieną, birželio 22 d., Ukrainos dronai, be kita ko, užpuolė Tavrijos šiluminę elektrinę. Rusijos vietiniai „Telegram“ kanalai pranešė apie sprogimus transformatorinių pastočių rajone. Tą pačią dieną taip pat buvo pradėta operacija prieš geležinkelio tiltą virš Šiaurės Krymo kanalo Razdolnojės rajone. Tai buvo svarbus maršrutas, naudojamas Rusijos kariuomenės aprūpinimui pietų fronte.

Pirmasis smūgis buvo suduotas būtent naktį iš birželio 22 į 23 d., o vėliau, jau dieną, kiti dronai užpuolė remonto techniką ir likusias konstrukcijos dalis. Kituose Krymo rajonuose vėl buvo užpulti energetikos infrastruktūros elementai.

Galingas smūgis

Naktį iš antradienio į trečiadienį ukrainiečiai įvykdė vieną didžiausių atakų prieš Krymą. Ukrainos Bepiločių sistemų pajėgų duomenimis, buvo užpulta daugiau nei 60 taikinių Kryme. Atakos mastą patvirtina ir rusai. Buvo smogta pagrindinei elektros pastotei, tiekiančiai energiją Sevastopoliui, ir Balaklavos šiluminei elektrinei. Dėl to didelė Sevastopolio dalis laikinai liko be elektros energijos.

Taip pat vėl buvo pataikyta į degalų terminalą, dujų skirstymo stotį ir degalų rezervuarus Kerčėje. Ukrainiečių dronai taip pat smogė Rusijos priešlėktuvinei gynybai. Bepiločių sistemų pajėgų vadovybės duomenimis, buvo pataikyta į sistemą „Pancir-S1“ Bagerovo rajone, paleidimo įrenginį S-300, priešlėktuvinės artilerijos poziciją Kurortnėje bei radarą „Nebo-U“ netoli Kerčės.

Paralyžius

Iš esmės ukrainiečiai paralyžiavo degalų ir tepalų tiekimą pietinei kariuomenės grupuotei. Civiliams situacija yra dar prastesnė. Rusijos okupacinė valdžia pradėjo įvesti papildomas saugumo priemones. Apribota dalis ūkinės veiklos, pakeistos degalų pardavimo taisyklės, atšaukti kai kurie viešieji renginiai. Taip pat pradėtas maisto normavimas. Galima nusipirkti ne daugiau kaip tris pakuotes grikių kruopų, ryžių ar makaronų.

Ir, tikėtina, bus tik blogiau. Per ketverius metus Ukraina įgijo galimybę labai intensyviai smogti taikiniams Kryme. 2022 m. Rusijos kariuomenė galėjo tikėtis, kad po vieno incidento seks ilgas santykinės ramybės laikotarpis. 2023 m. prasidėjo reguliarūs raketų smūgiai, tačiau juos vis dar ribojo turimos amunicijos kiekis. Šiandien rusai turi remtis tuo, kad kita ataka gali įvykti jau sekančią naktį.

Būtent masinė pigių dronų gamyba lėmė tai, kad Krymas nustojo būti giliu užnugariu ir tapo fronto linija. Būtent šis pokytis yra vienas svarbiausių Ukrainos tolimojo nuotolio smūgių strategijos laimėjimų. Skaitant Rusijos socialinius tinklus neįmanoma nepastebėti, kad net ir trumpa kampanija sukėlė rusams šoką. Niekas nesitikėjo, kad ukrainiečiai beveik nebaudžiamai kasdien bombarduos Rusiją ir okupuotas teritorijas.

Pasidalinkite su draugais
Aut. teisės: MTPC
MTPC
(2)
(0)
(2)
MTPC parengtą informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško VšĮ „Mokslo ir technologijų populiarinimo centras“ sutikimo draudžiama.
Naujienos iš interneto

Komentarai ()

Susijusios žymos: