Lemtingas parašas: priimtas sprendimas numesti atomines bombas ()
Prognozės buvo šiurpios.
© US Atomic Energy Commission (now US Department of Energy) (Atvira licencija) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Little_Boy_bomb.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Oficialūs dokumentai atveria šiurpią tiesą: atominis pragaras Hirošimoje ir Nagasakyje nebuvo tik karinė būtinybė. Tai buvo šaltas politinis išskaičiavimas, kurio užkulisiai gniaužia kvapą.
Šių dienų geopolitinėje įtampoje vis dažniau garsiai ištariamas branduolinio ginklo pavadinimas. Tačiau tam, kad suprastume, kur link ritasi pasaulis, privalome atsigręžti į tašką, nuo kurio viskas prasidėjo. 1945 metų vasara. Antrasis pasaulinis karas Europoje jau baigėsi, tačiau Ramiajame vandenyne virė žūtbūtiniai mūšiai. Būtent tada, už uždarų durų Vašingtone, buvo priimtas sprendimas, visiems laikams pakeitęs žmonijos likimą.
Įsakymas, kurį pasirašė be dvejonių?
Ilgą laiką visuomenei buvo peršama versija, kad JAV prezidentas Harry S. Trumanas naktimis nemiegojo, kankinamas moralinių dvejonių. Tačiau istoriniai šaltiniai ir išslaptinti „Manheteno projekto“ dokumentai rodo ką kita. Sprendimas panaudoti naująjį superginklą buvo priimtas stebėtinai lengvai.
|
Prezidento H. Trumano aplinka tai matė kaip natūralią karinių veiksmų eigą. JAV kariuomenė planavo masinę Japonijos salų invaziją (operacija „Downfall“). Prognozės buvo šiurpios – skaičiuota, kad žus iki pusės milijono sąjungininkų karių. Atominė bomba buvo numatyta kaip „stebuklinga piliulė“, galinti akimirksniu užbaigti karą.
Tikrasis taikinys buvo ne Japonija, o kita supervalstybė?
Istorikai vis garsiau kalba apie dar vieną, kur kas tamsesnį šio sprendimo motyvą. Tai nebuvo tik noras parklupdyti Japoniją. Tai buvo pirmoji Šaltojo karo demonstracija, skirta Sovietų Sąjungai.
Josifas Stalinas sparčiai plėtė savo įtaką Europoje ir ruošėsi pulti Japoniją iš rytų. JAV privalėjo parodyti, kas dabar yra tikrasis pasaulio šeimininkas. Pirmasis sėkmingas branduolinis bandymas Naujojoje Meksikoje („Trinity“ testas) įvyko likus vos dienai iki Potsdamo konferencijos pradžios. Gavęs šią žinią, H. Trumanas derybose su J. Stalinu staiga tapo neįtikėtinai griežtas ir užtikrintas.
Sąrašas, kuriame buvo ir kultūros sostinė
Mažai kas žino, kaip kruopščiai buvo renkami miestai-taikiniai. Specialus JAV karinis komitetas ieškojo vietų, kurios iki tol nebuvo nukentėjusios nuo įprastų bombardavimų. Tikslas buvo vienas – pamatyti grynąjį, maksimalų atominio sprogimo efektą ir destrukcijos mastą.
Sąrašo viršuje ilgą laiką buvo Kioto miestas – senoji Japonijos sostinė, pilna neįkainojamų šventyklų. Nuo visiško sunaikinimo šį miestą išgelbėjo tik tai, kad JAV karo sekretorius Henry Stimsonas ten buvo praleidęs savo medaus mėnesį ir asmeniškai išbraukė miestą iš sąrašo. Jo vietą užėmė Nagasakis.
Istorijos pamoka, kurią privalome išmokti šiandien
Kai 1945 m. rugpjūčio 6 d. virš Hirošimos pakilo grybo formos debesis, pasaulis įžengė į naują erą. Šis sprendimas nebuvo priimtas spontaniškai – tai buvo ilgo technologinio lenktyniavimo, slaptos diplomatijos ir ciniškų geopolitinių skaičiavimų rezultatas.
Šiandien, kai branduolinis arsenalas yra tūkstančius kartų galingesnis, šie istoriniai šaltiniai primena: didžiųjų valstybių vadovų kabinetuose sprendimai dėl milijonų gyvybių kartais priimami tiesiog parašu ant popieriaus lapo, vedant šaltą matematinę formulę.
.jpg)
.jpg)
