Ukrainos dronai virš NATO šalių: „Verta sumokėti kainą“ ()
Ukrainiečių dronai smogia į Rusijai strategiškai svarbius objektus.
© DI (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Estijos užsienio reikalų ministras Margusas Tsahkna įvertino, kad incidentai, kai ukrainiečių dronai nukrenta NATO valstybių teritorijoje, yra kaina, kurią verta sumokėti už smūgius Rusijos naftos perdirbimo gamykloms ir karinėms bazėms.
„Žinoma, mes nesame patenkinti tokiais incidentais“, – interviu britų dienraščiui „Financial Times“ sakė M. Tsahkna, kartu pabrėždamas, kad ukrainiečių dronai smogia į Rusijai strategiškai svarbius objektus.
Incidentai su dronais Estijoje, Lietuvoje ir Suomijoje
„Financial Times“ priminė, kad praėjusią savaitę Estijos laukuose buvo rastas nesprogęs ukrainiečių dronas su penkių kilogramų kovine galvute. Laikraštis pridūrė, kad šiais metais ukrainiečių dronai taip pat nukrito Lietuvoje ir Suomijoje.
|
Interviu „Financial Times“ Estijos užsienio reikalų ministras taip pat pakomentavo Rusijos kaltinimus Baltijos šalims. Jis pavadino juos nepagrįstais.
„Tai juokinga“, – sakė M. Tsahkna apie kaltinimus, kuriais teigiama, kad Baltijos šalys dalyvauja antskrydžiuose ir leidžia Ukrainai naudotis savo oro erdve.
Pasak jo, tokie teiginiai rodo Kremliaus desperaciją.
Smūgiai gilyn į Rusiją
M. Tsahkna įvertino, kad pastaruoju metu keičiasi atmosfera aplink V. Putiną.
„Tonas aplink Putiną pasikeitė per pastaruosius pustrečio mėnesio. Jis nebėra toks optimistiškas. Pagrindinė to priežastis – ekonominė situacija, kuriai įtakos turi smūgiai į Rusijos gilumą“, – sakė Estijos ministras.
Remiantis „Financial Times“, Rusijoje plačiai paplito degalų trūkumas. Laikraštis taip pat įvertino, kad išpuoliai prieš naftos įrenginius Sankt Peterburge ir Maskvoje buvo itin kompromituojantys Kremliui ir smogė V. Putino autoritetui šalies viduje.
Tsahkna apie derybas
Estijos diplomatijos vadovas teigė, jog prielaida, kad V. Putinas yra pasirengęs deryboms, pasirodė esanti per ankstyva. Jis pridūrė, kad Rusijos vadovas, tikėtina, ir toliau darys strategines klaidas. Jis taip pat įspėjo dėl scenarijaus, kai Maskva bando įtraukti Europą į derybas tam, kad išloštų laiko ir palaužtų Europos valstybių vienybę.
„Per pastarąjį mėnesį Putinas jau bandė įtraukti Europą į pokalbius. Kad pasinaudotų Europa kaip proga išlošti laiko. Kad mus suskaldytų“, – sakė M. Tsahkna.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis birželio 25 dieną pranešė patvirtinęs 40 dienų truksiančią „įtakos operaciją“, kurios tikslas – priversti Rusiją baigti karą. Tuo tarpu Vladimiras Putinas birželio 28 dieną Kremliuje vykusio susitikimo su ministrais ir pareigūnais metu pripažino, kad ukrainiečių išpuoliai sukėlė degalų trūkumą įvairiuose Rusijos regionuose.
