Tiesa išaiškėjo. Supervalstybė slapta treniravosi kartu su Rusija ()
ES kalba apie pasekmes.
© Vitaly V. Kuzmin (CC BY-SA 4.0) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:T-72B3_-_TankBiathlon2013-09.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Rusija ir Kinija 2025 m. surengė slaptus karinius mokymus, kuriuos patvirtino Rusijos gynybos ministras Andrejus Belousovas. Informaciją apie tai paskelbė „Reuters“, remdamasi Europos pareigūnais ir Rusijos dokumentais. „Reuters“ duomenimis, mokymuose dalyvavo apie 200 Rusijos karių, o jie vyko Kinijos Liaudies išlaisvinimo armijos (LIA) objektuose. Dalis apmokytų karių vėliau turėjo patekti į frontą Ukrainoje.
Slapti Rusijos ir Kinijos mokymai
Iš paviešintų dokumentų matyti, kad pratybų programą sudarė, be kita ko, trijų savaičių trukmės sesija Pekine, skirta apsaugai nuo radiologinio, cheminio ir biologinio ginklo. „Reuters“ šaltiniai nurodo, kad tai pabrėžia strateginį abiejų valstybių bendradarbiavimo pobūdį.
|
„Reuters“ taip pat atkreipė dėmesį į abiejų pusių įsitraukimo mastą. Į pratybų organizavimą turėjo būti įtraukti mažiausiai keturi Rusijos ir Kinijos generolai. Vidinėse Rusijos ataskaitose buvo giriama kinų įranga, simuliatoriai bei aukštas instruktorių teorinių žinių lygis, tačiau kinų pusei buvo priekaištaujama dėl kovinės patirties stokos.
Pekinas ir Maskva neigia, ES kalba apie pasekmes
Kinija griežtai atmeta pranešimus apie slaptus mokymus su Rusija. Kinijos užsienio reikalų ministerija pranešime nurodė, kad „kaltinimai yra visiškai nepagrįsti“.
Iš Rusijos pusės šį klausimą kritiškai įvertino įtakingas deputatas Andrejus Kartapolovas.
„Tai visiška nesąmonė“, – kalbėjo jis, remiantis cituojamu pranešimu, pridurdamas, kad Rusija neturi ko mokytis iš Kinijos.
Lygiagrečiai Europoje auga susirūpinimas dėl Rusijos ir Kinijos karinio bendradarbiavimo reikšmės. Medžiagoje cituojami ES pareigūnai nurodo, kad ES turėtų nustoti vertinti Kiniją tik per ekonominę prizmę ir susikoncentruoti į jos, kaip „lemiamo veiksnio, įgalinančio Rusijos karą“, augantį vaidmenį. ES diplomatijos vadovė Kaja Kallas birželio 15 d. patvirtino, kad Briuselis patikrino šią informaciją ir analizuoja jos pasekmes.
Nuo pat plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą 2022 m. pradžios Europos valstybės Maskvą laiko pagrindine grėsme saugumui. Šiame kontekste jos su nerimu stebi Maskvos ir Pekino, kuris turi antrąją pagal dydį ekonomiką pasaulyje ir oficialiai pristato save kaip taikų tarpininką, santykių stiprėjimą.
