Jie nebaudžiamai puolė Ukrainos taikinius. Dabar patys tapo grobiu ()
Maskvos problemą jau pastebi net ir Rusijos žiniasklaida.
© Fedor Leukhin (CC BY-SA 2.0) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Mikoyan-Gurevich_MiG-31_%2237_Blue%22_Russia_Air_Force.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
MiG-31 lėktuvai dešimtmečius buvo svarbus sovietų, o vėliau – Rusijos aviacijos koziris. Vis dėlto šie įspūdingų charakteristikų naikintuvai-perėmėjai praranda savo reikšmę, kai rytinis NATO flangas modernizuoja savo oro pajėgas ir įveda į tarnybą F-35. Maskvos problemą jau pastebi net ir Rusijos žiniasklaida.
Kremliaus propaganda MiG-31 lėktuvus pristato kaip svarbų Rusijos aviacijos pranašumą. Jų privalumai esą techniniai parametrai: neįtikėtinai didelis greitis, rekordinis radaro ar nešiojamų raketų veikimo nuotolis. Šie duomenys tikri, tačiau, nors ir įspūdingi, jie neturi didelės reikšmės augančio Vakarų technologinio pranašumo akivaizdoje.
Ši problema pradeda ryškėti ir Rusijos žiniasklaidoje, pavyzdžiui, portale „Topwar.ru“, kur pastebima, kad jėgų pusiausvyra pradeda keistis, be kita ko, dėl NATO, įskaitant rytinio ir šiaurinio flango šalis, užsakomų F-35 lėktuvų. Kodėl vienas lėktuvo tipas keičia taip daug?
Arkties sargas
MiG-31 buvo suprojektuotas 8-ajame dešimtmetyje siekiant apsaugoti šiaurinius Sovietų Sąjungos pakraščius. Būtent per Arktį veda trumpiausias kelias iš Jungtinių Valstijų į Rusiją ir būtent šiuo maršrutu, kaip manyta Šaltojo karo metu, turėjo atskristi tiek amerikiečių balistinės raketos, tiek bombonešiai.
Maskvoje nerimą kėlė, be kita ko, amerikiečių viršgarsinis strateginis bombonešis B-1, sukurtas nešti šešias sparnuotąsias raketas AGM-86 ALCM su branduolinėmis galvutėmis. Todėl MiG-31 buvo kuriamas pagal visiškai kitokias nuostatas nei MiG-29 ar Su-27 lėktuvai. Sunkusis naikintuvas-perėmėjas nebuvo skirtas manevrinei kovai – jam buvo numatytas skraidančios paleidimo platformos vaidmuo tolimojo nuotolio „oras-oras“ raketoms.
|
Dėl savo paskirties jis pasižymi unikaliomis savybėmis – labai dideliu maksimaliu greičiu, siekiančiu apie 2,8 Macho (apie 3 tūkst. km/val.), 20 km skrydžio aukščiu ir iki 5 tūkst. km nuotoliu. Nors prieš MiG-31 rusai buvo sukonstravę dar greitesnį MiG-25 lėktuvą, tačiau šis savo greitį galėjo išlaikyti tik trumpą laiką, rizikuodamas sugadinti variklį.
Šaltojo karo technikos stebuklas
Rusijos naikintuvas buvo sukomplektuotas taip, kad galėtų veikti atokiau nuo antžeminės infrastruktūros, pavyzdžiui, radarų ar taikymo centrų. Todėl lėktuve įrengtas galingas radaras (iš pradžių „Zaslon“, dabar – „Zaslon-M“), taip pat, be kita ko, termovizorius (rusiškas IRST sistemos atitikmuo) ir ryšio priemonės, leidžiančios automatiškai keistis duomenimis su kitais tokio tipo lėktuvais.
Be to, MiG-31 buvo vienas pirmųjų lėktuvų (greta F-14), galinčių vienu metu stebėti daugybę taikinių (iš pradžių iki 10, dabar – iki 24) ir nukreipti raketas į keturis (dabar – šešis) iš jų. Šiais laikais šios galimybės nėra niekuo neįprastos, tačiau prieš daugiau nei 40 metų (lėktuvas gamintas 1977–1994 m.) MiG-31 buvo technikos stebuklas. Net ir XXI amžiuje šis rusiškas aparatas išlieka pavojingu ginklu, galinčiu aptikti kai kuriuos taikinius šimtų kilometrų atstumu be AWACS pagalbos ir atakuoti juos saugiu nuotoliu. Tai įmanoma dėl modernizuoto „Zaslon-M“ radaro ir R-37M raketų, kurių teorinis nuotolis siekia net 400 km, o patvirtintas Ukrainos lėktuvo numušimas įvyko maždaug 177–217 km atstumu.
Greta MiG-31BM/BSM versijos lėktuvų, atliekančių naikintuvų-perėmėjų vaidmenį, rusai taip pat naudoja MiG-31K ir (modernesnius) MiG-31I variantus, pritaikytus „Kinžal“ raketoms, kuriomis atakuojami taikiniai Ukrainoje. Nors Rusijos pramonė jau daugiau nei 30 metų negamina tokio tipo lėktuvų, be eksploatuojamų 130–150 visų versijų egzempliorių, Rusija turi apie 100 konservuotų MiG-31, iš kurių dalis tikriausiai gali būti modernizuota ir grąžinta į tarnybą.
Tolimojo nuotolio „oras-oras“ raketos
Vakarai labai ilgą laiką neturėjo panašaus lėktuvo, o F-14 nešiojamos AIM-54 „Phoenix“ raketos, kuriomis kovos sąlygomis pasiekta numušimų daugiau nei 150 km atstumu, kartu su savo nešėjais buvo išimtos iš ginkluotės 2004 m. Situaciją iš dalies keičia AMRAAM raketų modernizacijos (AIM-120D versijos nuotolis siekia apie 180 km) arba europietiškos „Meteor“ raketos, kurių nuotolis viršija 200 km. Be to, jau egzistuoja AMRAAM įpėdinis – AIM-260 JATM raketa, kurios nuotolis vertinamas 200–300 km. Pentagonas taip pat pradėjo darbus prie „oras-oras“ ginklo, kurio nuotolis viršija 1800 km („Air Force Long Range Weapon“), nors jo paskirtis ar charakteristikos kol kas lieka neaiškios.
Nurodyti nuotoliai daro įspūdį, tačiau tai yra maksimalios vertės, pasiekiamos tam tikromis, palankiomis sąlygomis. „Oras-oras“ raketų nuotolis realiame mūšyje, nustatomas pagal „No-Escape Zone“ (zoną be galimybės pabėgti), yra gerokai mažesnis.
„Rafale“ sako: „tikrinu!“
Didelė mįslė yra ir avionika, kuri turėtų būti MiG-31 koziris, ypač galingas „Zaslon-M“ radaras – galingas, tačiau pagamintas naudojant senesnę PESA technologiją. Rusijos šaltiniai pabrėžia jo galią ir gebėjimą slopinti Vakarų sistemas, tačiau užuomina, kad Rusijos technikos viršenybė gali būti tik propagandos kūrinys, yra Vakarų technologijų konfrontacija su Su-35 lėktuvu (taip pat su PESA N035 „Irbis“ radaru). Kai egiptiečiai atliko Su-35 ir prancūziškų „Rafale“ lėktuvų bandymus (abu priskiriami 4+ kartai), paaiškėjo, kad „Rafale“, teoriškai turintis mažesnio nuotolio radarą ir ginkluotę, neturi problemų „apakinti“ Rusijos lėktuvo jutiklius ir nugalėti Su-35 ore. Negalima atmesti, kad panašiai būtų ir su MiG-31.
Technologinis pranašumas
Ypač todėl, kad oro technologijų atskirtis tarp Vakarų ir Rusijos – tik didėjanti nuo Rusijos lėktuvų sutriuškinimo Bekaa slėnyje laikų – tampa vis didesnė. Kai Vakarai modernizuoja savo oro pajėgas orlaiviais, įvestais į tarnybą jau pasibaigus Šaltajam karui, Rusija turi remtis SSRS laikais sukurtomis konstrukcijomis, kurių modernizavimo potencialas yra išsemtas. Su-57 sukūrimas čia mažai ką keičia, nes lėktuvas gaminamas simboliniais kiekiais, o jo tariami pranašumai, nepaisant rusų siūlomų sensacingų sutarties sąlygų (Indijos atveju tai visas technologijų perdavimas, pirminiai kodai ir pusė gamybos pas klientą), kol kas neįtikina jokio užsienio pirkėjo, išskyrus Alžyrą.
F-35 rytiniame flange
Tuo tarpu rytiniame NATO flange pradeda pasirodyti F-35 lėktuvai. Tokio tipo orlaiviai rytuose dislokuoti ir anksčiau, tačiau tai buvo rotacinis buvimas vykdant NATO operacijas. Situaciją keičia Lenkijos užsakymas 32 (o galutiniame variante – 64) tokio tipo naikintuvų. 64 vnt. F-35A užsakė ir Suomija, 52 vnt. – Norvegija, 32 vnt. – Rumunija. Be to, vis dažniau grįžtama prie klausimo apie didžiojo nebuvusiojo, t. y. Turkijos, grįžimą į F-35 naudotojų ratą. Ši šalis nuo 2002 m. dalyvavo kuriant amerikietišką konstrukciją ir finansavo mokslinius tyrimus, ketindama užsisakyti bent 100 vienetų.
Tačiau po rusiškų S-400 priešlėktuvinės gynybos sistemų įsigijimo Turkija buvo pašalinta iš programos, nors iki pat 2022 m. gamino F-35 statybai būtinas dalis.
F-35 prieš atominį gąsdinimą
Dėl to rytinė Aljanso siena įgauna visiškai naujų galimybių. Nors neegzistuoja „nematomi“ lėktuvai, F-35 visiškai keičia jėgų pusiausvyrą – įvairiais skaičiavimais, MiG-31 gali aptikti F-35 vos 20–40 km atstumu. Pats MiG-31 gali būti aptiktas iš šimtų kilometrų atstumo, o F-35 gali pasyviai nukreipti savo raketas, neišduodamas savo buvimo vietos – raketos radaras įjungiamas paskutinėmis skrydžio akimirkomis, šalia taikinio, siekiant padidinti smūgio tikslumą.
Nors propaganda bando įtikinti pasaulį ir savo piliečius Rusijos aviacijos galia, faktai Kremliui yra nepatogūs. Technologinė spraga didėja su kiekvienais metais, o Maskva artimiausiu metu neturi galimybių nauju, savu lėktuvu atsakyti į F-35 flotilės plėtrą.
Savo reikšmę praranda net ir nuolat kartojami bandymai gąsdinti Vakarų visuomenę atominiu arsenalu – F-35 (nors tam reikalingas atitinkamos programinės įrangos įdiegimas ir konkrečių egzempliorių sertifikavimas) taip pat gali gabenti branduolinį ginklą.
