Ukrainos taktika pasiteisina. Rusija dėl to kentės dar ne vienerius metus (Video) ()
Ukrainiečiai vienu metu atakuoja Rusijos ginkluotės ir naftos pramonę. Pristatome, kodėl Rusijos problemos dėl degalų tik aštrės ir truks dar kelerius metus.
© DI (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Ukrainiečiai jau kelis mėnesius sėkmingai atakuoja Rusijos naftos infrastruktūrą – nuo naftos perdirbimo gamyklų iki naftos terminalų. Ypač jie nusitaikė į naftos perdirbimo gamyklas, optimizuotas benzino gamybai, kurių yra mažiau, todėl vidaus rinkoje lengviau sukelti deficitą nei dyzelino atveju.
Prieita prie to, kad rusai už labai mažą kainą parduoda naftą, pavyzdžiui, Indijai, iš kurios už didesnę kainą importuoja benziną, siekdami apriboti kritinį jo trūkumą vidaus rinkoje.
Atakos prieš Rusijos naftos perdirbimo gamyklas – ukrainiečiai smogia ten, kur labiausiai skauda
Panašu, kad Ukrainos dronai ar sparnuotosios raketos daugiausia smogia į pirminio ir antrinio distiliavimo bokštus. Pirmasis tipas atsakingas už pagrindinių frakcijų, tokių kaip žibalas, benzinas ar alyvos, išskyrimą iš žalios naftos, o antrasis apima hidrokrekingo procesus, leidžiančius išskirti švaresnes ir sudėtingesnes minėtų frakcijų atmainas.
|
Rusai dar turi galimybių suremontuoti pirminio distiliavimo kolonas, tačiau antrinio distiliavimo įrenginių atveju jie dešimtmečius rėmėsi Vakarų įmonių sprendimais. Dėl sankcijų, įvestų Rusijai po invazijos į Ukrainą, Vakarų įmonės savo noru arba gresiant baudoms nutraukė bendradarbiavimą su rusais. Dėl to buvo prarasta prieiga prie techninės priežiūros paslaugų, dokumentacijos ar atsarginių dalių.
Pavyzdžiui, į Rusiją hidrokrekingo įrenginių kolonas ar katalizinius reaktorius tiekė Prancūzijos įmonės „Axens“ ir „Technip Energies“ bei JAV milžinės „ExxonMobil“ ir „Chevron Lummus Global“.
Dėl šios priežasties kritinis tokių objektų, kaip Maskvos naftos perdirbimo gamykla Kapotnioje, pažeidimas lėmė veiklos sustabdymą po atakų 2026 m. birželio 16 ir 18 d. Šios Maskvos naftos perdirbimo gamyklos remontas, pasak rusų, užtruks mažiausiai porą mėnesių, o viena iš dviejų hidrokrekingo kolonų buvo negrįžtamai sugadinta.
Rusijos „Telegram“ kanalas „ВЧК-ОГПУ“ pažymi, kad dabartinėje geopolitinėje situacijoje vienintelė Rusijai prieinama pakaitinių dalių tiekėja yra Kinija. Tačiau naujų kolonų gamyba trunka apie 1,5 metų, o pridėjus transportavimo ir montavimo laiką, naujas hidrokrekingo kolonas Rusija gali gauti net po dvejų metų nuo užsakymo.
Be to, kitos dvi naftos perdirbimo gamyklos, galinčios aprūpinti Maskvos sritį – Riazanės ir Jaroslavlio – taip pat buvo pažeistos ir nepajėgia patenkinti regiono degalų paklausos. Tai privertė Rusiją karštligiškai ieškoti pagalbos kaimyninėse šalyse, tokiose kaip Baltarusija, Kazachstanas ar Sakartvelas.
Tačiau šių šalių galimybių gali nepakakti, todėl prie šio sąrašo prisijungia Kinija bei Indija, o tai, kartu su žemesnės kokybės degalų gamyba, Rusijos valdžios nuomone, turėtų normalizuoti situaciją.
