Supranta, kad pralaimi: Putinui liko tik dvi karo galimybės ()
Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas pirmą kartą pripažino, kad Ukrainos išpuoliai giliai Rusijos teritorijoje kelia didelį nerimą visoje šalyje, konfliktą pavadindamas „karu“, o ne įprastu Kremliaus terminu „SKO“.
© https://www.facebook.com/photo.php?fbid=1374785511501190&set=pb.100069092624537.-2207520000&type=3
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Rusijos valdžia susiduria su didėjančiomis problemomis, nes sisteminė Ukrainos kampanija prieš Rusijos naftos infrastruktūrą naikina Putino karo mašinos pajamas, rašo „The Telegraph“.
„Kuro trūkumas, staigiai kylančios kainos ir augantis ekonominis neapibrėžtumas leidžia gyventojams, kurie iki šiol buvo daugiausia apsaugoti nuo karo padarinių, savo akimis patirti karo realybę“, – teigiama leidinyje.
Vakarų žvalgybos skaičiavimai rodo, kad Rusija kare kas mėnesį praranda apie 30 000 žmonių, o padengia tik nedidelę dalį šių nuostolių. Tokia situacija priartina Kremlių prie platesnės mobilizacijos perspektyvos, kuri galėtų paveikti ir Rusijos elitą.
|
„Kremlius dabar gali artėti prie to, ką kariniai strategai vadina lūžio tašku – etapu, kai puolamosios pajėgos nebegali išlaikyti savo pagreičio ir rizikuoja strateginiu pralaimėjimu, nebent sąlygos dramatiškai pasikeistų“, – teigiama leidinyje.
Šiuo metu, kaip rašoma leidinyje, Rusijos diktatorius turi dvi tolesnės įvykių raidos galimybes: eskalaciją arba derybas. Būtent masiniai smūgiai Ukrainai, tokie kaip naktinis išpuolis prieš Kyjivą liepos 2-osios naktį, galėtų žymėti šios eskalacijos pradžią.
Putino šalininkai „Telegram“ platformoje metų metus reikalavo, kad jis panaudotų branduolinius ginklus, pateikdami tuos pačius argumentus. Tačiau atrodo, kad Putinas supranta realybę ir galimą NATO reakciją į tokį žingsnį.
Taika gali būti geriausia Putino išlikimo galimybė dabar, tiek siekiant išsaugoti jo režimą, tiek asmeninį saugumą. Tačiau jo derybinė pozicija yra daug silpnesnė nei prieš metus, kai prezidentas Volodymyras Zelenskis patyrė didelį spaudimą, o paramos Ukrainai ateitis buvo neaiški.
