Ar ukrainiečiai grįš namo? Kyjivas turi planą. Lenkija gali turėti problemų ()
38 proc. apklaustų ukrainiečių neplanuoja grįžti į tėvynę po karo.
© DI (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Prasidėjus karui, Ukrainą paliko keli milijonai piliečių. Kyjivas dabar siekia susigrąžinti kuo daugiau ukrainiečių darbuotojų. Jų reikia ir Lenkijai. Ekspertai kalba aiškiai: ginčai ir įtampos kurstymas tarp lenkų ir ukrainiečių yra blogiausia, ką galima daryti.
„Mes elgiamės taip, kaip praeityje Didžioji Britanija elgėsi su imigrantais iš Lenkijos“, – sako sociologas Jacek Kucharczyk.
Naujausi ZUS (Socialinio draudimo įstaigos) duomenys nepalieka abejonių: Lenkijos ekonomika yra priklausoma nuo darbuotojų iš Ukrainos. Gegužės pabaigoje apdraustųjų su ukrainietišku pasu skaičius siekė 891,5 tūkst. Per metus tai yra daugiau nei 10 proc. augimas.
Lenkijos ekonomikos institutas nurodo, kad ukrainiečiai dažniausiai randa darbą pramoninėje gamyboje, statybose, logistikoje ir paslaugų sektoriuje. Ar taip ir liks? Situacija nėra vienareikšmė. Iš naujausio tyrimo „Lenkijos darbo rinkos barometras 2026“, kurį parengė „Personnel Service“, matyti, kad 38 proc. apklaustų ukrainiečių neplanuoja grįžti į tėvynę po karo.
Kita vertus, 17 proc. nori grįžti „kuo greičiau“, o dar 16 proc. svarsto tokį sprendimą per metus ar dvejus nuo faktinio karo veiksmų pabaigos.
„Visuomeninės ir politinės nuotaikos visada veikia saugumo jausmą ir su migracija susijusius sprendimus. Tačiau reikia atsiminti, kad juos pirmiausia lemia ekonominiai ir šeimos veiksniai“, – sako „Personnel Service“ įkūrėjas Krzysztofas Inglotas.
„Daugumai žmonių svarbiausia yra stabilus darbas, galimybė išlaikyti šeimą, vaikų švietimas ar profesinio tobulėjimo perspektyvos. Todėl nesitikėčiau, kad pastaroji politinė sumaištis lems staigų darbuotojų iš Ukrainos nutekėjimą“, – prideda mūsų pašnekovas iš įdarbinimo agentūros.
Ukraina tikisi savo darbuotojų sugrįžimo
Tačiau iš Ukrainos pusės matyti vis daugiau pastangų susigrąžinti karo emigrantus. Prie to turėtų prisidėti ir skaitmeninė platforma „Dodomu“, oficialiai pristatyta per neseniai Gdanske vykusią konferenciją, skirtą Ukrainos atstatymui.
|
„Platforma leidžia vartotojams susikurti personalizuotą grįžimo planą, o tuo pačiu kaupia praktinę informaciją apie bendruomenes, užimtumą, švietimą, viešąsias paslaugas, socialinę paramą ir kitas Ukrainoje prieinamas galimybes“, – savo puslapyje rašo Ukrainos socialinės politikos, šeimos ir vienybės ministerija.
Kol kas tai tik bandomoji programa, tačiau vyriausybės iniciatyvų, skirtų įtikinti Ukrainos piliečius grįžti, yra ir daugiau. Gegužės pabaigoje Ukrainos diplomatijos vadovas Andrijus Sybiha parlamente paskelbė apie ruošiamus finansinių paskatų mechanizmus pabėgėliams. Kyjivas taip pat nori, kad Briuselis iš laikinosios apsaugos mechanizmų pašalintų mobilizacinio amžiaus ukrainiečius vyrus, o tai apribotų jų galimybes legaliai pasilikti ir dirbti Europos Sąjungos teritorijoje.
Tokia idėjų gausa neturėtų stebinti. Po plataus masto karo Ukrainoje pradžios, įvairiais vertinimais, iš šalies išvyko nuo 6 iki net 8 milijonų žmonių (pastaruoju skaičiumi remiasi Ukrainos vyriausybė), iš kurių apie 1,5 milijono rado prieglobstį Lenkijoje.
Emigracijos mastas yra labai didelis, nes prieš pat Rusijos agresiją Ukrainos gyventojų skaičius siekė per 40 milijonų. Ekonomikai ne ką mažiau svarbios ir vidinės migracijos – dėl karo dalis žmonių visam laikui persikėlė iš Ukrainos rytų į vakarus.
„Santykių su Ukraina gadinimas kenkia ekonomikai“
Kaip šiame kontekste vertinti pastarąjį Lenkijos ir Ukrainos ginčą dėl simbolių ir istorinės politikos?
„Atmosferos kaitinimas mūsų dvišaliuose santykiuose gali turėti įvairių neigiamų šalutinių poveikių, kurių mūsų politikai šiandien iki galo nesupranta“, – interviu portalui money.pl sako dr. Jacekas Kucharczykas, Viešųjų reikalų instituto sociologas.
Jo nuomone, lenkų interesas, įskaitant ir ekonominį, yra sušvelninti vykstantį ginčą.
„Neseniai išleistoje ataskaitoje „Migracija Lenkijoje: faktai, poveikis, veiklos kryptys“, kurios bendraautoris esu, nurodome, kad Lenkijai reikia migrantų, ypač tų, kurie „atjaunins“ mūsų darbo rinką“, – vertina ekspertas.
„Šiame kontekste tiek santykių su Ukraina gadinimą, tiek daugelį kitų Lenkijos politikų veiksmų – tokių kaip paramos ukrainiečiams mažinimas, „800 plius“ išmokų ribojimas, deportacijos dėl smulkių nusižengimų – galima laikyti kenkiančiais mūsų ekonomikai ir Lenkijos plėtros planams, pavyzdžiui, didžiulėms investicijoms į gynybos pramonę“, – prideda jis.
„Tam tikra prasme šiandien elgiamės taip, kaip praeityje Didžioji Britanija elgėsi su imigrantais iš Lenkijos. Britų lūkesčiai tuomet buvo paprasti: jie norėjo turėti pigios darbo jėgos, bet nepatirti papildomų išlaidų, pavyzdžiui, socialinės paramos pavidalu. Šiandien aiškiai matyti, kad tai buvo trumparegiška ir klaidinga politika“, – įtikinėja dr. Kucharczykas.
Ar Lenkija „pati sau kuria problemą“?
Varšuvos universiteto Migracijos tyrimų centro vadovas prof. Pawełas Kaczmarczykas dar prieš pastaruosius įvykius, susijusius su Volodymyro Zelenskio ordino priėmimu ir grąžinimu, interviu money.pl atkreipė dėmesį, kad Lenkijos vyriausybė sistemingai stiprina visuomenės neigiamas nuostatas migrantų, taip pat ir Ukrainos piliečių atžvilgiu.
„Nesu įsitikinęs, kad tai nuves mus gera linkme. Tokio pobūdžio komunikacija labai stipriai įsišaknija visuomenės sąmonėje. Dėl to mes patys kuriame milžinišką problemą, su kuria anksčiau ar vėliau teks susidurti. Nėra taip, kad per kelerius metus iš Lenkijos išvyks 2 ar 2,5 milijono migrantų. Dalis jų čia liks, o lygiagrečiai Lenkijos visuomenėje labai stipriai įsitvirtins neigiamos nuostatos užsieniečių atžvilgiu“, – tuomet komentavo prof. Kaczmarczykas.
Masinė išvykimų banga? Ekspertas: to greičiausiai nebus
Iš anksčiau cituotų „Lenkijos darbo rinkos barometro 2026“ tyrimo duomenų matyti, kad ukrainiečių darbuotojai apskritai rado savo vietą Lenkijoje. Visa tai gali tik dar labiau paskatinti Kyjivo pastangas dėl planuojamų repatrijacijų.
„73 proc. apklaustųjų gerai arba labai gerai vertina savo profesinę situaciją Lenkijoje, 90 proc. nori čia tobulinti savo kompetencijas, o 65 proc. dirbo mūsų šalyje daugiau nei dvejus metus per pastaruosius penkerius metus. Taip pat matomas vis didesnis užimtumo stabilumas“, – sako Krzysztofas Inglotas iš „Personnel Service“.
„Tuo pat metu tai nereiškia, kad grįžimo temos nėra. Nemaža dalis žmonių deklaruoja, kad pasibaigus karui norėtų grįžti į Ukrainą, tačiau verta prisiminti, kad šie sprendimai pirmiausia priklausys nuo saugumo ir galimybių normaliai gyventi tėvynėje. Praktikoje greičiau tikėčiausi laipsniškų, individualių sprendimų, o ne masinės išvykimų bangos“, – portalui money.pl sako Krzysztofas Inglotas.
„Tačiau net ir laipsniškas ukrainiečių darbuotojų prieinamumo mažėjimas bus didelis iššūkis. Prisiminkime, kad Lenkijos ekonomika jau daugelį metų naudojasi darbo migracija, o tuo pat metu pati susiduria su visuomenės senėjimu ir mažėjančiu darbingo amžiaus žmonių skaičiumi“, – prideda ekspertas.
„Personnel Service“ įkūrėjas pabrėžia, kad Lenkijos įmonės supranta artėjančius pokyčius ir vis dažniau diversifikuoja verbavimo kryptis, atsiverdamos darbuotojams iš Azijos, Lotynų Amerikos ar Kaukazo.
„Tuo pat metu vis didesnę reikšmę įgauna darbuotojų išlaikymas (retencija). Patyrusio darbuotojo, nepriklausomai nuo jo tautybės, išlaikymas daugeliui įmonių bus kur kas labiau apsimokantis nei naujų įdarbinimo procesų vykdymas“, – vertina mūsų pašnekovas.
.jpg)
