Kaliningradas budi. Situacija aštrėja ()
Lietuva – „riaumojanti pelė“.
© stop kadras| https://www.youtube.com/watch?v=Qn6h2Xukov0
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Lietuva – „riaumojanti pelė“: geopolitinė įžvalga
Privatus geopolitinės žvalgybos ir konsultacijų portalas „GIS Reports“ (Geopolitical Intelligence Services AG) paskelbė Rusijos studijų specialisto profesoriaus Stefano Hedlundo straipsnį apie Lietuvą. Jame teigiama, kad Rusija gali bandyti patikrinti NATO ryžtą pasirinkdama Lietuvą kaip galimos provokacijos ar riboto puolimo taikinį, tačiau Lietuva šiandien tokiam scenarijui pasirengusi geriau nei daugelis kitų Aljanso valstybių.
Didėjant įtampai tarp Rusijos ir NATO, vis dažniau svarstoma, kur Maskva galėtų mėginti išbandyti Aljanso vienybę. Nors provokacijų kituose regionuose atmesti negalima, realiausiu scenarijumi laikomos Baltijos valstybės, jau dabar nuolat susiduriančios su Rusijos hibridinėmis atakomis. Vis dėlto plataus masto puolimas prieš visas tris valstybes mažai tikėtinas, nes jis neišvengiamai sukeltų viso NATO atsaką. Kur kas labiau tikėtina ribota karinė ar hibridinė operacija prieš vieną valstybę, siekiant įvertinti sąjungininkų reakcijos greitį ir ryžtą.
Kodėl Lietuva?
|
Nors Estija taip pat išlieka potencialus taikinys, Lietuva išsiskiria savo geografine padėtimi. Svarbiausias veiksnys – Kaliningrado sritis, Rusijos eksklavas tarp Lietuvos ir Lenkijos. Karas Ukrainoje susilpnino ten dislokuotas Rusijos pajėgas, tačiau tai nebūtinai sumažino grėsmę – priešingai, Maskva gali siekti kompensuoti silpnumą rizikingesniais veiksmais.
Papildomų iššūkių kelia daugiau nei 670 kilometrų besitęsianti Lietuvos siena su Baltarusija. Po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą Minskas tapo dar glaudesniu Kremliaus partneriu. Santykiai tarp Lietuvos ir Baltarusijos smarkiai pablogėjo: pasienyje fiksuojamos migrantų instrumentalizavimo operacijos, oro erdvę pažeidžiantys balionai (įtariama – kontrabandai gabenti) bei kitos hibridinės provokacijos. 2026 m. pradžioje Lietuvoje surengtos karinės pratybos, kurių metu modeliuotas scenarijus, kai Rusijos operatyvininkai mėgina patekti į šalį pasinaudodami tranzitiniais traukiniais.
Suvalkų koridorius
Suvalkų koridorius – maždaug 65 kilometrų ilgio ruožas Lietuvos ir Lenkijos pasienyje, skiriantis Kaliningrado sritį nuo Baltarusijos. Jis ne vienus metus laikomas viena strategiškai jautriausių NATO vietų. Krizės atveju šio koridoriaus kontrolė būtų itin svarbi siekiant išlaikyti sausumos ryšį su Baltijos valstybėmis.
Lietuvos pasirengimas
Lenkija pasienyje yra sutelkusi reikšmingas pajėgas, kurias papildo daugiau kaip tūkstantis JAV karių. Lietuva taip pat nuosekliai stiprina gynybinius pajėgumus: Rukloje dislokuojama Vokietijos sunkioji brigada yra vienas svarbiausių NATO atgrasymo elementų regione. 2025 m. pradėta formuoti Vokietijos 45-oji tankų brigada („Litauenbrigade“). Visiškai sukomplektuota ji turės apie 4 800 karių ir 200 civilių darbuotojų, o jos ginkluotę sudarys pagrindiniai kovos tankai bei pėstininkų kovos mašinos. Tai pirmasis nuolatinis tokio dydžio Vokietijos karinis vienetas, dislokuotas už šalies ribų po Antrojo pasaulinio karo.
Karas Ukrainoje parodė, kad sąjungininkų parama veiksmingiausia tada, kai pati valstybė demonstruoja pasiryžimą gintis. Lietuva nuosekliai didino gynybos finansavimą, stiprino kariuomenę ir tapo viena aktyviausių Ukrainos rėmėjų. Tai sustiprino ne tik jos pačios saugumą, bet ir viso NATO atgrasymo patikimumą.
Galimi scenarijai
Tikėtiniausias scenarijus – atgrasymas suveikia. Didėjantis NATO karinis buvimas regione, Vokietijos brigados dislokavimas ir glaudus Šiaurės bei Baltijos valstybių bendradarbiavimas turėtų atgrasyti Rusiją nuo bet kokių karinių avantiūrų.
Mažiau tikėtinas scenarijus – Rusija vis dėlto ryžtųsi išbandyti NATO. Tai galėtų prasidėti ribota hibridine ar specialiųjų pajėgų operacija, siekiant sukelti politinę krizę ir patikrinti Aljanso vienybę. Maskva tokiu atveju tikriausiai tikėtųsi, kad NATO valstybės dels priimti bendrą sprendimą arba nesugebės pakankamai greitai reaguoti. Būtent dėl šios priežasties Lietuva ir jos sąjungininkai šiandien didžiausią dėmesį skiria ne reagavimui į krizę, o jos prevencijai – kad bet kokia agresija Rusijai būtų akivaizdžiai per brangi.
