„Jei ši linija kris, kelias į Kyjivą bus atviras!“ ()
„The Guardian“ žurnalistai apsilankė šioje gynybos linijoje.
© stop kadras| https://www.youtube.com/watch?v=O6TP6spP7dU
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Jei ši linija kris, kelias į Kyjivą bus atviras!“ Ukrainos dronų tinklas, kuriame Rusija įstrigo kruvinoje „mirties zonoje“
Ukrainos įtvirtinimų juosta – penkių miestų ir gyvenviečių grandinė, sudaranti strategiškai svarbią gynybos liniją prieš Rusijos puolimą Donbase. Šiuo metu čia vyksta vieni intensyviausių ir kruviniausių karo mūšių.
Svarbų vaidmenį gynyboje atlieka aukštumos, miškai bei Toreco ir Kazennyj Toreco upės, tačiau didžiausia kliūtis Rusijos pajėgoms išlieka patys miestai ir gyvenvietės. Ukraina baiminasi, kad, žlugus šiai įtvirtinimų linijai arba jai patekus į Rusijos kontrolę, agresoriui atsivertų kelias per lygumas link strategiškai svarbių miestų – Dnipro, Charkivo ir net Kyjivo.
Britų laikraščio „The Guardian“ žurnalistai apsilankė šioje gynybos linijoje. Čia keliai ir pastatai uždengti apsauginiais tinklais nuo dronų, o tiek kariai, tiek civiliai gyvena nuolatinėje Rusijos atakų grėsmėje.
Nedideliame Ukrainos Lymano mieste virš pastatų driekiasi panaudotų šviesolaidinių kabelių tinklas, primenantis milžinišką voratinklį. Tokiais kabeliais valdomi šviesolaidiniai FPV dronai, kuriuos naudoja tiek Rusija, tiek Ukraina. Per kelerius karo metus jų prisikaupė tiek daug, kad nauji dronai vis dažniau įsipainioja į senus laidus ir nebegali tęsti skrydžio. Net paukščiai šiuos laidus naudoja lizdams sukti.
|
Po blizgančių kabelių raizgalyne stūkso artilerijos apšaudymų nuniokoti gyvenamieji namai. Rusijos pajėgos kasdien mėgina užimti miestą, kurį buvo laikinai okupavusios iki 2022 m. Ukrainos kontrpuolimo, kai buvo priverstos pasitraukti. Maždaug tūkstantis Lymane likusių civilių gyvena rūsiuose – be elektros, dujų ir vandentiekio.
Lymanas yra šiaurinis įtvirtinimų linijos taškas. Visa ši miestų grandinė yra gyvybiškai svarbi Ukrainos gynybai Donbase. Ji tapo ilgalaikės Kyjivo strategijos simboliu – pasitelkiant miestų infrastruktūrą, miškus ir upes išsekinti Rusijos pajėgas bei neleisti joms sparčiai judėti į priekį.
Daržovių pardavėjas Aleksandras Pavlovičius iš Lymano pasitraukė likus dienai iki susitikimo su „The Guardian“ žurnalistais evakuacijos centre Slovjanske. Jį sužeidė skeveldra. Jo 78 metų motina ilgai merdėjo nesulaukusi pagalbos. Aleksandras palaidojo ją sode, o paskui dviračiu leidosi į maždaug 30 kilometrų kelionę link santykinai saugesnės teritorijos. Pakeliui jis susidūrė su Rusijos FPV dronu, kuris sprogo atsitrenkęs į virš kelio ištemptą apsauginį tinklą. Sprogimo metu nuo drono atskriejusi baterija pataikė jam į kulkšnį.
„Miestas siaubingai sugriautas, – pasakojo jis kraudamasis atsivežtus daiktus. – Norint pagauti mobiliojo ryšio signalą, reikia eiti į centrinį parką. Tačiau ten nuolat skraido dronai. Bijojome išvykti. Bet kai mirė mama, dar labiau bijojau likti vienas.“
Kai kurie Donbaso miestai, tarp jų Pokrovskas ir Bachmutas, jau krito po kruvinų apgulčių, kurios beveik nušlavė juos nuo žemėlapio. Kiti miestai jau seniai balansuoja ant prarajos krašto. Tačiau gegužę, pirmą kartą nuo 2023 metų kontrpuolimo, Ukraina per tam tikrą laikotarpį susigrąžino daugiau teritorijos, nei Rusija sugebėjo užimti. Tai leidžia manyti, kad bent jau šiuo metu karo eiga pamažu gali krypti Ukrainos naudai.
Ukrainos dronų smūgiai vis veiksmingiau trikdo ilgas Rusijos tiekimo linijas Donbase ir okupuotame Kryme, o atkakli įtvirtinimų juostos gynyba privertė Maskvą sumokėti milžinišką kainą žmonėmis ir technika. Ši teritorija sudaro dalį maždaug dešimtadalio Donbaso, kurio Rusijai iki šiol nepavyko užimti, nors Kremlius reikalauja jį perduoti bet kokio taikos susitarimo atveju. Kyjivas baiminasi, kad toks scenarijus vakarinius Ukrainos miestus, įskaitant Dnipro ir Kyjivą, paliktų gerokai labiau pažeidžiamus būsimai Rusijos agresijai.
Įtvirtinimų juostos potencialas išryškėjo dar 2015 metais, prezidentaujant Petro Porošenkai, praėjus metams po Krymo okupacijos ir karo pradžios Rytų Ukrainoje. Tuomet buvo pradėta kurti gynybos linija aplink keturis didelius Donecko srities miestus ir jų palydovines gyvenvietes. Ji driekiasi maždaug 48 kilometrus iš šiaurės į pietus palei H-20 magistralę, jungiančią Kostiantynivką ir Slovjanską.
Šią teritoriją sudaro tankiai apgyvendinti miestai, didelės pramonės zonos bei sudėtingas reljefas – upės, miškai ir aukštumos, suteikiančios pranašumą besiginančiai pusei. JAV analitinio centro „Institute for the Study of War“ vertinimu, ši vietovė itin palanki gynybai. Analitikai pažymi, kad nuostoliai, kuriuos Rusija patyrė Bachmuto mūšyje ar kovose dėl Pokrovsko, nublanktų prieš kainą, kurią jai tektų sumokėti siekiant užimti visą šią įtvirtinimų juostą – jei apskritai tai būtų įmanoma.
Pastarosiomis savaitėmis Rusija gerokai suintensyvino puolimą, tačiau kol kas jai nepavyko pasiekti reikšmingų proveržių. Tuo pat metu į Kremliaus vadinamąją „mėsos malimo mašiną“ siunčiami vis nauji kariai. Nuo plataus masto invazijos pradžios 2022-ųjų vasarį karas iš esmės pasikeitė. Jis jau tęsiasi ilgiau, nei truko Pirmasis pasaulinis karas.
Brigados, į šį regioną atvykusios per 2023 metų kontrpuolimą, iš pradžių naudojo skubiai pritaikytus civilius automobilius. Dabar tiek miestuose, tiek netoli fronto linijos jos juda transporto priemonėmis, primenančiomis distopinį filmą „Mad Max“. Automobiliai apkaustyti metalinėmis konstrukcijomis, grotomis ir apsauginiais rėmais, kurie skirti priversti priešo dronus detonuoti dar nepasiekus taikinio.
Miškuose ir laukuose paprastos gynybinės pozicijos virto ištisa kliūčių sistema – iškasti prieštankiniai grioviai, įrengti betoniniai ir metaliniai užtvarai, nutiesta spygliuota viela. Kartu dislokuotos dronų aptikimo antenos bei elektroninės kovos priemonės jiems slopinti. Daugelyje vietų gatvės ir magistralių atkarpos uždengtos apsauginiais tinklais nuo FPV dronų.
Priešas nuolat bando užimti Lymaną. Jų planas buvo jį paimti dar pernai – iki spalio, vėliau iki Naujųjų metų, vėliau iki pavasario, o dabar – iki vasaros pabaigos“, – sakė vienas ukrainiečių karininkų.
Pasak jo, vieno miesto gynyba tiesiogiai veikia visos linijos stabilumą, tačiau kartu sukuria ir pažeidžiamumų, jei būtų nutrauktos tiekimo grandinės.
„Žinoma, jei prarastume Lymaną, tai būtų problema Slovjanskui. Bet tai – tik „jei“.“
.jpg)
