Lenkijos saugumo politika: naujas ginklas sunaikins taikinius net už Uralo ribų ()
Tai Lenkijos galimybė gauti ginkluotę, kurios veikimo nuotolis siekia tūkstančius kilometrų.
© DI (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Lenkija palaipsniui kuria pajėgumus naikinti tikslus vis didesniu atstumu. Pokyčių pranašai – raketos „JASSM-ER“ bei 2026 m. liepą pasirašyta sutartis dėl raketų „Barracuda-500“, tačiau tikrąją revoliuciją atneš tik programa ELSA. Tai Lenkijos galimybė gauti ginkluotę, kurios veikimo nuotolis siekia tūkstančius kilometrų.
Karo su Rusija pradžioje Ukraina turėjo tik „Točka“ ir „Vilcha“ raketas, veikusias maždaug 120 km atstumu, bei pavienes raketas „Neptun“ (iki 300 km nuotolio). Šiandien ji sėkmingai atakuoja ne tik Maskvą, bet ir Rusijos infrastruktūrą už Uralo, pavyzdžiui, už 2,5 tūkst. km nuo Ukrainos sienos esančią Omsko naftos perdirbimo gamyklą.
Lenkija šiuo metu tokių pajėgumų neturi, tačiau nuosekliai juos plėtoja. Daugiau nei prieš dešimtmetį jos galimybių viršūnė buvo priešlaivinės raketos NSM (jomis galima atakuoti ir sausumos tikslus), kurių veikimo nuotolis tuomet siekė apie 200 km. Sausumos pajėgose didžiausią nuotolį užtikrino raketiniai paleidimo įrenginiai „WR-40 Langusta“ ir savaeigės haubicos „Krab“, šaudančios daugiausia iki 40 km.
Lenkijos ginkluotės veikimo nuotolio didėjimas
|
Šiandien naikinimo nuotolis yra daug didesnis. 2017 m. Lenkija gavo pirmąsias sparnuotąsias aviacines raketas JASSM, kurių veikimo nuotolis – 370 km. 2024 m. prie jų prisijungė raketos „JASSM-ER“, galinčios pasiekti tikslus net už maždaug 1000 km. Kartu augo ir sausumos pajėgų pajėgumai.
Dėl sistemų „M142 HIMARS“ ir „HOMAR-K“ raketinė artilerija gali šaudyti apie 80 km atstumu (raketos GMLRS ir CGR-080), o su raketomis ATACMS ir CTM-290 – net iki maždaug 300 km. Tai dar ne visos HIMARS ir HOMAR galimybės – pirmajai sistemai sukurti PrSM raketos, kurių veikimo nuotolis siekia 500 km. Panaši raketa kuriama Pietų Korėjoje paleidimo įrenginiui „K239 Chunmoo“, kuo ir paremta sistema „HOMAR-K“. Nors jo vaidmuo skiriasi nuo raketinei artilerijai būdingų užduočių, apie 100 km nuotolį užtikrina ir žvalgybos bei smūgio sistema „Gladius“.
Kartu auga ir Lenkijos gebėjimai aptikti tikslus. Be minėtos sistemos „Gladius“, nuo 2025 m. pabaigos Lenkija turi savo palydovinę žvalgybą, taip pat eksploatuoja orlaivius „Saab 340 AEW“, kurie – nors tai nėra pagrindinė jų užduotis – geba aptikti antžeminius tikslus. Kalbant apie tikslų aptikimą, verta paminėti ir F-35 galimybes. Dėl EOTS sistemos naikintuvai „Husarz“ geba aptikti antžeminius tikslus be radaro spinduliuotės.
Tolimojo smūgio priemonių kontekste nusivylimu tapo programa „Orka“. Nors trys modernūs povandeniniai laivai yra didžiulis Lenkijos karinio jūrų laivyno sustiprinimas, jie neužtikrina pajėgumų, kuriuos, remiantis pradiniais sumanymais, turėjo suteikti integracija su sparnuotosiomis raketomis. Galiausiai Lenkija pasirinko A26 klasės laivus, kurie tokios ginkluotės neneša.
Sutartis su „Anduril Industries“
Aukštesnį pajėgumų lygį Lenkijos kariuomenei turėtų užtikrinti liepos 6 d. Bydgoščiuje pasirašyta sutartis. „Polska Grupa Zbrojeniowa“ (PGZ) ir „Wojskowe Zakłady Lotnicze nr 2“ susitarė su bendrove „Anduril Industries“ dėl raketų „Barracuda-500“ surinkimo, o ateityje – ir gamybos Lenkijoje. Šios aviacinės sparnuotosios raketos gali naikinti tikslus, esančius net iki 900 km atstumu. Pagrindinis „Anduril“ pabrėžiamas privalumas šiuo atveju yra ne veikimo nuotolis (palyginamas su „JASSM-ER“), o palyginti maža kaina – apie 200–215 tūkst. JAV dolerių – bei konstrukcija, pritaikyta masinei ir greitai gamybai.
Verta prisiminti, kad, priešingai nei teigia politikai, raketos „Barracuda“ nėra pigesnis sparnuotųjų raketų, tokių kaip JASSM ar „Tomahawk“, pakaitalas, bet šiek tiek pažangesnis „Shahed“ bepiločių atitikmuo – pigus ginklas, nešantis nedidelę, 45 kg kovinę galvutę, tačiau pasižymintis stealth (sunkaus pastebimumo) technologija ir dideliu veikimo nuotoliu.
Programa ELSA
Tačiau tikras kokybinis šuolis Lenkijos kariuomenės dar tik laukia. Jį užtikrins 2024 m. inicijuota programa ELSA (European Long-range Strike Approach). Tarp jos iniciatorių, šalia Prancūzijos, Vokietijos, Švedijos, Didžiosios Britanijos ir Italijos, yra ir Lenkija.
Kaip praneša portalas „Defence 24“, 2026 m. birželį programos dalyviai paskelbė aštuonias bendradarbiavimo sritis, iš kurių kiekvienai priskirta po vieną pirmaujančią valstybę, neatskleidžiant, kuri šalis atsakinga už konkrečią sritį. Tačiau žinoma, kad programa ELSA šiuo metu apima darbą prie universalių raketų paleidimo įrenginių, tolimojo nuotolio aviacinių naikinimo priemonių, specializuotų kovos su oro gynyba priemonių, taip pat raketų „žemė-žemė“, kurių veikimo nuotolis svyruoja nuo 300 iki daugiau nei 2000 km.
Ypač pastarosios Lenkijai reiškia svarbų pokytį. Jos pirmą kartą istorijoje suteiks tolimojo smūgio pajėgumus, kurie įgauna ypatingą reikšmę atgrasant tokią didelę šalį kaip Rusija. Lenkijos naikinimo priemonių pasiekiamumo zonoje atsidurs ne tik tikslai europinėje potencialaus priešo dalyje – pavyzdžiui, Maskva ar Sankt Peterburgas, – bet ir svarbūs pramonės centrai, tokie kaip Magnitogorskas, Žemutinis Tagilas, Čeliabinskas ar Jekaterinburgas, esantys už Uralo, Vakarų Sibire.
.jpg)
