Pekinas peržengė raudonąją liniją: Putino rankos visiškai surištos, nutekėjo slaptos detalės ()
Rusijos vadovybė patyrė stipriausią geopolitinį smūgį nuo karo pradžios.
© Kremlin.ru, CC BY 4.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Xi_Jinping_and_Vladimir_Putin_at_the_parade_marking_the_80th_anniversary_of_the_Great_Victory_at_Great_Patriotic_War_(2025).jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kremliaus branduolinio šantažo era oficialiai baigėsi, o Rusijos vadovybė patyrė stipriausią geopolitinį smūgį nuo karo pradžios. Kinijos Liaudies Respublika pirmą kartą istorijoje pateikė Rusijos Federacijai griežtą ultimatumą. Pekinas kategoriškai uždraudė bet kokius veiksmus, planus ar net viešas diskusijas apie branduolinio arsenalo panaudojimą.
Apie šį tektoninį Kinijos pozicijos pasikeitimą tarptautinio viršūnių susitikimo metu oficialiai pranešė Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Užkulisinis smūgis, kurio Putinas nesitikėjo
Kinijos kantrybės taurė persipildė po to, kai Rusijos valstybinėje žiniasklaidoje ir Kremliaus propagandininkų lūpose vis dažniau pradėjo skambėti raginimai panaudoti taktinį branduolinį ginklą. Taip Maskva desperatiškai reagavo į sėkmingas Ukrainos ginkluotųjų pajėgų karines operacijas ir fronto linijos praradimus.
|
Susitikimo su žiniasklaida metu V. Zelenskis atskleidė konfidencialių pokalbių su Europos lyderiais detales. Jos patvirtina, kad Pekinas pakeitė žaidimo taisykles.
„Labai svarbu pabrėžti, kad ne tik europiečiai, ne tik Amerika, bet ir Kinija. Ir man atrodo, kad tai pirmas kartas, kai ji labai aiškiai ir labai tvirtai – kaip man sakė – atsakė ultimatumo forma, pareikšdami, kad negali būti jokių diskusijų apie branduolinių ginklų panaudojimą“, – sensacingus užkulisius atvėrė Ukrainos prezidentas.
Slapti pokalbiai ir NATO viršūnių susitikimo drama
Šis strateginis Kinijos posūkis ir jos reali įtaka užbaigiant karą buvo viena pagrindinių temų V. Zelenskio uždaruose pokalbiuose su JAV prezidentu Donaldu Trumpu.
Europos diplomatiniai šaltiniai vienbalsiai tvirtina: Kinijos vadovybė užėmė gerokai bekompromisiškesnę ir griežtesnę poziciją Maskvos atžvilgiu nei bet kada anksčiau. Šis klausimas sukėlė tikrą audrą NATO viršūnių susitikime Ankaroje. Kinijos įsikišimas ir Maskvos tramdymas pateko tarp trijų karščiausių ir labiausiai diskutuojamų temų, kartu su kritine padėtimi Ukrainoje bei krize Artimuosiuose Rytuose.
Branduolinis blefas nebepadės
Šis Pekino žingsnis faktiškai įstūmė Kremliaus vadovybę į visišką tarptautinę izoliaciją. Kinija atėmė iš Vladimirui Putinui paskutinį likusį kortų kozirį – branduolinį blefą, kuriuo Rusija ilgą laiką bandė bauginti Vakarų šalis ir stabdyti karinės pagalbos tiekimą Kijevui.
Ekspertų teigimu, toks Kinijos ultimatumas rodo, kad Pekinas pradeda diktuoti savo sąlygas silpstančiai Maskvai, o tai gali iš esmės pakeisti karo eigą artimiausioje ateityje.
