Kinija pateikė Rusijai ultimatumą. Fone – mirtini ginklai Ukrainoje ()
Kinijos reakcija buvo vienareikšmiška.
© DI (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Kinija griežtai sureagavo į Rusijos signalus apie galimą branduolinio ginklo panaudojimą Ukrainoje ir paskelbė ultimatumą“, – pranešė Volodymyras Zelenskis.
Pekino vaidmuo Rusijos ir Ukrainos kare buvo viena pagrindinių NATO viršūnių susitikimo Ankaroje temų, kurio metu, be kita ko, nuspręsta skirti po 70 mlrd. eurų karinei pagalbai Kyjivui 2026 ir 2027 metais. Žurnalistams skirtame vaizdo įraše, kuris buvo paskelbtas liepos 9 d., Volodymyras Zelenskis pranešė, kad NATO viršūnių susitikime Ankaroje jis kalbėjosi su Donaldu Trumpu, be kita ko, ir apie Kinijos vaidmenį kare Ukrainoje. Prezidentas neatskleidė šio pokalbio detalių, bet užsiminė apie informaciją, kurią išgirdo iš Europos lyderių apie Pekino reakciją į iš Rusijos sklindančius signalus. Pasak jo, iš kelių Europos lyderių jis išgirdo, kad Kinijos valdžia griežtai atsakė į Rusijos užuominas dėl galimo branduolinio ginklo panaudojimo Ukrainos teritorijoje. Remiantis pranešimais, Kinija iškėlė ultimatumą, atmesdama tokį scenarijų.
Kinijos ultimatumas Rusijai
|
Ukrainos prezidentas papasakojo, kad Europos lyderiai kalbėjosi su Kinijos pareigūnais ir Kinijos reakcija buvo vienareikšmiška. Jis taip pat atkreipė dėmesį į kontekstą, kuriame Rusijoje pasirodė užuominos apie branduolinio ginklo panaudojimą.
„Kai kurie Europos lyderiai man pasakė, kad kalbėjosi su Kinijos pareigūnais, ir Kinija labai rimtai, labai griežtai ir labai aiškiai sureagavo į Rusijos žiniasklaidos raginimus dėl tam tikrų galimybių, įskaitant galimą branduolinio ginklo panaudojimą. Manau, girdėjote šiuos balsus Rusijos žiniasklaidoje: „O kas, jei į Ukrainos atakas atsakysime branduoliniu ginklu?“ – sakė Zelenskis.
Ukrainos lyderis tuo pat metu pabrėžė, jog tai pirmas kartas, kai ne tik europiečiai ir amerikiečiai, bet ir Kinija „atsakė labai aiškiai ir griežtai, sureagavo tiesiogiai“, pareikšdama, kad apie branduolinio ginklo panaudojimą negali būti nė kalbos.
Tame pačiame pranešime Zelenskis pabrėžė, kad, jo vertinimu, Pekino vaidmens užbaigiant karą Ukrainoje tema „šiek tiek pasikeitė“. Jis pridūrė, kad Europos partneriai informavo apie pastebimai griežtesnį Kinijos požiūrį nei anksčiau.
NATO viršūnių susitikimas Ankaroje. Dominavo trys temos
Pasak Zelenskio, susitikimo Turkijos sostinėje metu aktyviausiai buvo aptariami trys klausimai: Ukrainos tema, Artimieji Rytai ir Kinija. Prezidentas taip pat pranešė, kad Ankaroje su Donaldu Trumpu kalbėjosi, be kita ko, apie Ukrainos oro gynybos stiprinimą bei licencijų sistemų „Patriot“ gamybai suteikimą. Pačiame NATO viršūnių susitikime buvo priimta deklaracija dėl 70 mlrd. eurų skyrimo Ukrainos karinei pagalbai iki 2026 m. pabaigos. Kaip pranešama, tokią pat sumą planuojama skirti ir 2027 m.
.png)
.jpg)
