Krymas dega: per 8 dienas – 83 smūgiai, o Putinas jau gavo „geras“ naujienas! ()
Putinas informuotas.
© DI@atvira licencija
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Katilas“ Rusijai
Ukrainos tikslas – atkirsti pietinę Rusijos armijos logistiką, nes per aneksuotą Krymą aprūpinama okupacinė grupuotė „Dniepr“. Apie tai pareiškė Ukrainos Prezidento biuro vadovas Kyrylo Budanovas. Jis taip pat paragino vietos gyventojus su supratimu vertinti tai, kas vyksta, ir pabrėžė, kad Krymas yra Ukraina – vientisa valstybės dalis, kurios ryšio niekam nepavyks nutraukti.
Ar Rusijos armija bando atkurti kontrolę sausumos koridoriuje į Krymą? Ar ilgainiui jos pajėgos gali atsidurti pusiasalyje vadinamajame „katile“? Ir kiek laiko tam gali prireikti? Apie tai laidoje „Radio Krym.Realii“ vedėja Aliona Badiuk kalbėjosi su Chersono srities tarybos deputatu Serhijumi Chlaniu ir karybos ekspertu, Globalistikos centro „Strategija XXI“ saugumo programų vadovu Pavlu Lakijčuku.
Liepos 8 dieną buvo smogta svarbiam elektros energijos perdavimo objektui, susijusiam su energetiniu tiltu „Kubanė–Krymas“, kuris tiekia elektrą iš Rusijos į okupuotą Krymo pusiasalį. Apie tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Bepiločių sistemų pajėgų vadas Robertas Brovdis (šaukinys „Madiar“), paviešinęs šios ir kitų atakų vaizdo įrašus.
|
Pasak jo, nuo liepos 1 iki 8 dienos Ukrainos pajėgos smogė 50 energetikos objektų Kryme ir pietinėje okupuotų teritorijų dalyje. Brovdžio teigimu, gilus ir visiškas elektros tiekimo sutrikimas yra neišvengiamas. Jis taip pat pranešė, kad vien per liepos 8-osios naktį Ukrainos bepiločių sistemų pajėgos Kryme ir pietinėje okupuotų teritorijų dalyje sunaikino 53 karinius taikinius. Be to, per kelias dienas Ukrainos kariškiai atakavo daugiau kaip 30 Rusijos laivų Azovo jūroje.
Rusijos paskirtas okupuoto Krymo vadovas Sergejus Aksionovas tuo metu pareiškė, kad degalų tiekimo padėtis išlieka įtempta ir tokia dar bus „kurį laiką“. Kalbėdamas apie elektros tiekimą jis pripažino, kad tikslių elektros tiekimo grafikų sudaryti neįmanoma, nes problema išlieka. Aksionovas tikino, jog Rusijos valdžia deda visas pastangas situacijai stabilizuoti, taip pat pareiškė, kad Vladimiras Putinas yra informuotas apie padėtį pusiasalyje ir „visada teikia paramą“.
Tuo metu Rusijos paskirtas okupuotos Chersono srities dalies vadovas Vladimiras Saldo tvirtino, kad krovininio transporto eismas automagistrale „Novorosija“ palaipsniui stabilizuojasi. Pasak jo, maršrute sustiprintos saugumo priemonės, padidintas mobiliųjų ugnies grupių ir oro gynybos priemonių skaičius.
Jeigu eismas iš tiesų būtų stabilizavęsis, tikriausiai būtų pagerėjusi ir padėtis dėl degalų, sako Chersono srities tarybos deputatas Serhijus Chlanis. Anot jo, degalinėse benzino nėra, o jo galima įsigyti tik iš perpardavinėtojų arba Rusijos kariškių.
„Man praneša iš okupuotos teritorijos, ypač iš Heničesko, kad 92-ojo benzino kaina šiandien siekia nuo 200 iki 250 rublių už litrą. Degalinės neveikia, todėl prekyba vyksta „iš po prekystalio“. Dažniausiai benziną ir dyzeliną civiliams parduoda patys Rusijos kariškiai – jie nuleidžia degalus ir juos perparduoda“, – sakė Serhijus Chlanis.
Jo teigimu, padėtį dar labiau apsunkina reguliarūs elektros tiekimo sutrikimai. Daugelis gyventojų naudojasi generatoriais, tačiau Rusijos kariškiai esą apribojo jų naudojimą naktį, aiškindami, kad generatorių keliamas triukšmas trukdo girdėti artėjančius Ukrainos bepiločius orlaivius.
Pasak Chlanio, Rusijos kariškiai mėgina atkurti transporto susisiekimą, pažeistą po smūgių tiltams Čonhare ir Arabato nerijoje.
„Čonharo tiltas dabar itin saugomas, sustiprinta oro gynyba. O Arabato nerijoje jie naudoja statybines atliekas iš sanatorijų, kurias buvo pavertę karinėmis bazėmis ir į kurias pastaruoju metu labai tiksliai smogia mūsų dronai. Šiomis nuolaužomis jie užpila prataką tarp Arabato nerijos ir Heničesko, kur buvo apgadinti tiltai. Taip bando supilti pylimą keliui. Iš kitos pusės, arčiau jūros, jie įrengė pontoninį tiltą, kurį uždengė tinklais nuo dronų“, – pasakojo Chlanis.
Nepaisant šių priemonių, jis mano, kad Rusijos kariškių saugumo jausmas gerokai sumažėjo.
„Jeigu anksčiau jie saugiomis vietomis laikė Heničeską, Novotrojickę ir Arabato neriją, tai šiandien jiems saugių vietų nebėra“, – teigė jis.
Anot Chlanio, Ukrainos Bepiločių sistemų pajėgų vykdomas „logistinis lokdaunas“ okupuotuose pietuose džiugina Ukrainos sugrįžimo laukiančius žmones ir kelia paniką tarp kolaborantų.
„Žmonės, su kuriais bendrauju, sako: daugiau, garsiau. Kai smūgiai tenka okupantams ir jie panikuoja, mums tai suteikia vilties. O kolaborantai, kuriuos jie vadina „kolobkais“, panikuoja labiausiai“, – sakė jis.
Karybos ekspertas Pavlas Lakijčukas pažymi, kad Rusija imsis visų įmanomų priemonių savo karinės logistikos grandinėms atkurti. Jo teigimu, Rusijos armija nėra apsupta – Ukrainos pajėgos tik perėmė jos logistiką į ugnies kontrolę. Dabar svarbiausia užduotis – sustabdyti Rusijos puolimą.
„Mūsų tikslas šiandien nėra Krymo išlaisvinimas ar pusiasalio apsupimas. Pirmiausia turime palaužti priešo puolamąjį potencialą pietuose. Zaporižios kryptimi, Huliaipolės ir Orichivo rajonuose, priešas vis dar puola ir persigrupuoja. O kas bus toliau, priklausys nuo mūsų galimybių – galimas kontrpuolimas, fronto stabilizavimas, o ateityje ir Krymo išlaisvinimas. Tačiau apie tai kalbėsime tada, kai būsime arčiau šio tikslo“, – sakė Lakijčukas.
Pasak eksperto, abi pusės nuolat ieško būdų sustiprinti savo pozicijas ir susilpninti priešo pranašumus. Jis priminė, kad pastačiusi Kerčės tiltą Rusija siekė sukurti alternatyvų sausumos koridorių per okupuotas Ukrainos teritorijas. Dabar Ukraina mėgina šį maršrutą sugriauti, o Rusija ieško naujų tiekimo kelių, įskaitant maršrutus per Azovo jūrą.
„Azovo jūra atrodo kaip vieta, kur logistiką sutrikdyti sunkiau. Sausumoje lengviau sekti kelius ir smogti logistikos maršrutams. Jūra didelė, joje galima bandyti pasislėpti. Tačiau paaiškėjo, kad nuo šiuolaikinių žvalgybos priemonių pasislėpti net jūroje nėra taip paprasta“, – sakė Lakijčukas.
Jo vertinimu, vien logistikos sutrikdymo nepakaks Krymui išlaisvinti. Lemiamas veiksnys bus Ukrainos gebėjimas sukurti realią karinio pralaimėjimo grėsmę Rusijos pajėgoms. Tik tuomet, anot jo, galima tikėtis dar vieno vadinamojo „geros valios gesto“, panašaus į tą, kai Rusijos armija buvo priversta pasitraukti iš Chersono.
