Putino „galimybių langas“ veriasi. Taikiklyje – Baltijos šalys ir NATO pajėgos ()
V. Putinas pradeda lemiamą dviejų mėnesių operaciją.
© Kremlin.ru, CC BY 4.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:%D0%92%D0%BB%D0%B0%D0%B4%D0%B8%D0%BC%D0%B8%D1%80_%D0%9F%D1%83%D1%82%D0%B8%D0%BD_(2025-05-22)_cropped.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ateinančius du mėnesius vertina kaip kritinį laiko tarpą, galintį iš esmės pakeisti karo eigą. JK leidinio „The Independent“ karybos stebėtojas Robertas Foxas įspėja, kad Kremlius karštligiškai skuba išnaudoti vadinamąjį „galimybių langą“, kuris užsivers jau šį rugsėjį.
Eksperto teigimu, Maskvą veikti drąsiau skatina nesutarimai NATO viduje, dviprasmiški Donaldo Trumpo pareiškimai, liepsnojantis konfliktas Artimuosiuose Rytuose ir kritinės Ukrainos oro gynybos spragos. Kadangi masinės oro atakos nesuteikė Rusijos armijai strateginio lūžio sausumoje, o skambūs pažadai užimti Donecko sritį subliuško, V. Putinas keičia strategiją. Konflikto elementai vis agresyviau perkeliami toli už Ukrainos fronto linijos – tiesiai į Europos kiemą.
Taikiklyje – Baltijos šalys ir NATO pajėgos
|
Antrasis rimtas pavojaus signalas – drastiškai suintensyvėjusios Rusijos provokacijos prieš Europos valstybes. Maskva paleido galingą dezinformacijos bangą, melagingai kaltindama Baltijos šalis tiesiogine pagalba Ukrainai vykdant smūgius Rusijos teritorijoje. Tuo pat metu Rusijos karinės oro ir jūrų pajėgos pradėjo pavojingus manevrus prie pat NATO sienų.
Neseniai Norvegijos jūroje užfiksuotas incidentas šokiravo Vakarų strategus. Rusijos strateginis bombonešis Tu-95 prisiartino prie JK lėktuvnešių grupės ir numetė dešimtis hidroakustinių plūdurų. R. Foxo vertinimu, šios operacijos tikslas buvo aiškus – surinkti slaptą informaciją apie Aljanso povandenines pajėgas ir pasirengti galimam didesnio masto susidūrimui.
Technologinis karas po vandeniu: gresia visiškas ryšio kolapsas
Didžiausia grėsmė Vakarų technologinei ir energetinei infrastruktūrai šiuo metu tyko vandenynų gelmėse. Rusijos povandeniniai laivai bei pažangūs povandeniniai dronai (nepilotuojami aparatai) pradėjo itin aktyviai veikti Šiaurės jūroje, Lamanšo sąsiauryje ir Airijos jūroje.
Ekspertai perspėja: Rusijos taikinyje atsidūrė strateginiai povandeniniai ryšių kabeliai, užtikrinantys pasaulinį interneto ryšį, ir kritinė energetikos infrastruktūra. Vienas tikslus smūgis šiems objektams galėtų paralyžiuoti Europos finansų sistemas ir sukelti energetinį chaosą.
Kremliaus agonija: vidinis kolapsas verčia griebtis šiaudo
Trečiuoju lemiamu veiksniu analitikai įvardija dramatiškai blogėjančią situaciją pačios Rusijos viduje. Nepaisant raminančios propagandos, šalyje fiksuojamas masinis degalų trūkumas, nuolatiniai ryšio sutrikimai bei katastrofiškos problemos tiekiant vandenį ir kurą į okupuotą Krymą.
R. Foxas pabrėžia, kad net jei Kremliui nepavyks pasiekti karinių pergalių per ateinančius du mėnesius, tai nereikš karo pabaigos. Rusijos ekonomika jau pilnai perėjo į karo režimą, o tai reiškia, kad V. Putinas yra pasiruošęs žaisti ilgą ir labai pavojingą žaidimą, kurio pasekmes pajus kiekvienas europietis.
