Kyjivas atskleidžia Putino silpnąją vietą. Jo planas griūva. „Izoliacija“ ()
Didesnės Ukrainos dalies užkariavimo planas kabo ant plauko, nes pagrindinės Rusijos armijos tiekimo linijos, ypač pietiniame fronte, yra pakertamos.
© DI (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Per savaitę Ukraina atakavo beveik 100 Rusijos „šešėlinio laivyno“ tanklaivių ir krovininių laivų ir pasiekė įspūdingų laimėjimų. O Putinui tai – nemaža problema.
„Sustabdžius laivus, Rusija praranda dar vieną Krymo aprūpinimo alternatyvą, todėl jo izoliacija dar labiau gilėja“, – leidiniui „Bild“ teigia karybos ekspertas Torstenas Heinrichas.
Didesnės Ukrainos dalies užkariavimo planas kabo ant plauko, nes pagrindinės Rusijos armijos tiekimo linijos, ypač pietiniame fronte, yra pakertamos. O dėl „šešėlinio laivyno“, reikalingo šiai misijai įvykdyti, Putinas iki šiol galėjo nebaudžiamas atremti ES įvedamas sankcijas. Vien naktį iš šeštadienio į sekmadienį Kyjivo ginkluotosios pajėgos dronais atakavo 14 Rusijos laivų Azovo jūroje, iš kurių 10 – tanklaiviai. Keturi iš taikinių – keltai. Taip jūrų puolimas įgauna vis didesnį pagreitį – per pastarąsias septynerias dienas Kyjivas kliudė net 90 Rusijos laivų. Liudininkai Kryme ir okupuotoje pietų Ukrainoje praneša matę skęstančius laivus.
Šešėlinis laivynas Maskvai turi gyvybiškai svarbią reikšmę – šiuo būdu Kremlius siekia apeiti Vakarų naftos sankcijas. Be milijardų dolerių, kurie tokiu būdu papildomai įplaukia į Rusijos valstybės iždą, kiltų grėsmė karo ekonomikos finansavimui – įskaitant ginklų gamybą ir armijos išlaikymą. Prie to prisideda ir lėtinis degalų trūkumas pačioje šalyje dėl sunaikintų naftos perdirbimo gamyklų. Putinui itin svarbu tai, kad padedama šio laivyno Rusija apeina naftos kainų lubas. ES savo sankcijų pakete, kurio tikimasi kitą savaitę, planuoja išlaikyti viršutinę Rusijos naftos barelio (159 litrų) kainos ribą ties maždaug 38,14 euro lygiu. Palyginimui – „Brent“ rūšies naftos barelis pasaulinėje rinkoje šiuo metu kainuoja beveik dvigubai brangiau.
Putino problema ta, kad Maskva turi itin ribotas galimybes apsaugoti savo šešėlinį laivyną. Neatsižvelgiant į ekonominius aspektus, šios atakos turi ir didžiulę simbolinę reikšmę.
„Atakomis prieš Krymą ir daugybę laivų Azovo jūroje Ukraina aiškiai duoda suprasti: Krymas priklauso Ukrainai, o Azovo jūra yra tarptautiniai vandenys“, – pabrėžia karybos ekspertas Nico Lange pokalbyje su „Bild“.
Rusija praranda tiekimo kelią į Krymą
„Per ilgai daugelis „praktiškai laikė Krymą ir Azovo jūrą Rusijos dalimi. Iššūkio metimas šiam faktui yra svarbus politiniu požiūriu ir teisingas kariniu“, – pažymi N. Lange.
„Sustabdžius laivus, Rusija praranda dar vieną Krymo aprūpinimo alternatyvą, todėl jo izoliacija dar labiau gilėja“, – leidiniui „Bild“ sako karybos ekspertas Torstenas Heinrichas.
Ar naktiniai dronų smūgiai galiausiai privers Putiną sėsti prie derybų stalo dėl taikaus sprendimo? Ukrainoje į tai žiūrima sceptiškai.
|
„Putinas nepakeitė savo karo tikslų“, – anonimiškai „Bild“ teigia Ukrainos vyriausybės pareigūnas.
Dauguma ekspertų nuogąstauja, kad dėl to raketinis teroras prieš Ukrainos civilius gyventojus tęsis ir toliau.
Ukrainos dronai smogė Rusijos naftos perdirbimo gamyklai
Ukrainos generalinio štabo duomenimis, naktį iš liepos 11-osios į 12-ąją Ukrainos dronai atakavo „Rosneft“ naftos perdirbimo gamyklą Syzranėje, Samaros srityje. Įmonės teritorijoje kilo sprogimai ir gaisras. Pranešama apie bloko ELOU-AVT-5, kuris užtikrina maždaug 30 proc. gamyklos perdirbimo pajėgumų, pažeidimus. Nuostolių masto Rusijos valdžia oficialiai dar nepatvirtino.
Straipsnyje ši ataka siejama su platesne Ukrainos strategija smogti Rusijos energetikos infrastruktūrai. Ukrainos duomenimis, pastarosiomis savaitėmis buvo atakuojamos naftos perdirbimo gamyklos, kuro sandėliai bei naftą ir degalus gabenantys laivai.
ES rengia naujas sankcijas Rusijai
Šį kartą jos bus nukreiptos į Rusijos kalinamų Ukrainos civilių ir karo belaisvių klausimą. Straipsnyje pateiktais duomenimis, JT patvirtino apie 1,8 tūkst. Rusijos įkalintų Ukrainos civilių atvejų. Žmogaus teisių organizacijos atkreipia dėmesį į savavališkus sulaikymus, izoliaciją, kankinimus ir smurtą prieš suimtuosius.
Kartu ES šalys dar nepasiekė susitarimo dėl 21-ojo sankcijų paketo Rusijai. Klausimas perduotas užsienio reikalų ministrams, kurie tęs derybas Briuselyje. Naujų priemonių tikslas – išlaikyti ekonominį spaudimą ir neleisti susilpninti dalies energetikos sankcijų.
.png)
![[ŽT] Maskva įsiutus: Erdoğanas „skelbia karą“ rusiškai agresijai su ginklų sąrašu rankoje](/photo/202607/08/15/thumb_043053__snapshot.jpg)
.jpg)
