Pasaulis neteko žado: štai kas sustabdys Putino raketas! ()
Nieko panašaus pasaulyje dar nebuvo.
© DI@atvira licencija
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nieko panašaus pasaulyje dar nebuvo: įvardyta priežastis, kodėl Putino raketų smūgiai gali tapti neveiksmingi
Europoje kuriama nauja integruota oro gynybos sistema „FREYJA“, kurios pagrindą sudaro Ukrainoje sukurta technologija „Fire Point“. Pagrindinis projekto tikslas – sujungti Europos radarus, jutiklius ir taikinių nukreipimo sistemas su Ukrainoje sukurtomis raketomis-perėmėjomis į vieningą oro erdvės gynybos tinklą. Apie tai portalui „RBC-Ukraina“ komentare kalbėjo aviacijos ekspertas ir gynybos pramonės įmonės plėtros direktorius Anatolijus Chrapčynskis.
Pasak jo, „FREYJA“ nereikėtų laikyti tradicine zenitine raketų sistema, kurią sudaro paleidimo įrenginys, radaras ir valdymo punktas. Tai plataus masto integracinė platforma, sujungianti Ukrainos ir Europos valstybių gynybos pajėgumus į vieną sistemą. Ekspertas paaiškino, kad naujoji architektūra leis sujungti įvairių tipų radiolokacines stotis, jutiklius ir taikinių nukreipimo priemones, jau naudojamas Europos šalyse, su Ukrainoje sukurtomis raketomis-perėmėjomis.
|
„Iš esmės toks sprendimas leidžia sukurti bendrą europinį oro gynybos skydą, panašų į Izraelio „Geležinį kupolą“, ir iš esmės pakeisti požiūrį į Europos oro erdvės apsaugą“, – teigė A. Chrapčynskis.
Skirtingai nei tradicinės oro gynybos sistemos, tokios kaip „SAMP/T“, veikiančios kaip atskiri koviniai vienetai, „FREYJA“ sujungs dešimtis skirtingų sistemų į vieningą skaitmeninį tinklą. Tai leis ne tik reaguoti į oro atakas, bet ir iš anksto analizuoti grėsmių trajektorijas, įvertinti jų pavojingumą bei automatiškai parinkti efektyviausią taikinio perėmimo būdą.
Pasak eksperto, naujasis projektas ne tik padidins Europos gynybos išteklių panaudojimo efektyvumą, bet ir padės spręsti vieną didžiausių problemų – oro gynybos sistemų trūkumą.
„Šis projektas ne tik leidžia racionaliau panaudoti turimus Europos išteklius, bet ir padeda spręsti kritinę oro gynybos priemonių stokos problemą“, – pabrėžė A. Chrapčynskis.
