Katastrofa Kryme. Niokojantis pulkininko vertinimas ()
Situacija okupuotame pusiasalyje tampa kritinė.
© DI (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Jis turėjo būti Putino karūnos perlu ir turistiniu rojumi rusams. Šiandien Krymas labiau primena logistinį košmarą ir didžiulę karinę bazę, į kurią tampa vis sunkiau pristatyti degalus bei amuniciją.
„Tai Rusijos koncepcijos žlugimas. Krymas nebebus turistų traukos vieta, na, nebent išgyvenimo entuziastams“, – pokalbyje su „Wirtualna Polska“ sako atsargos pulkininkas Piotras Lewandowskis.
Situacija okupuotame pusiasalyje tampa kritinė. Kaip praneša portalas „Politico“, Krymas, kuris daugelį metų buvo pristatomas kaip neįveikiama tvirtovė, tapo „silpniausia Rusijos armijos grandimi“. Ukrainiečiai nuosekliai naikina oro gynybos sistemas, degalų sandėlius ir transporto maršrutus, todėl kariuomenės dislokavimas ten rusams tampa vis brangesnis ir rizikingesnis.
Elektros ir vandens tiekimo sutrikimai, degalų trūkumas ir staigus bendros ekonominės situacijos pablogėjimas taip pat sukrėtė vietos gyventojus bei turistus. Turizmo sezoną pusiasalyje jau galima laikyti pasibaigusiu. Visame okupuotame pusiasalyje įvesti degalų pardavimo gyventojams ribojimai, taip pat sustabdyta vasaros vaikų stovyklų veikla.
Sapno apie „karūnos perlą“ pabaiga
|
Atsargos pulkininko P. Lewandowskio, Irako ir Afganistano misijų veterano, teigimu, Kremliaus įvaizdžio ir propagandos sutriuškinimas šiame regione jau yra įvykęs faktas.
„Viskas priklauso nuo to, kiek Kremlius bus linkęs nukreipti ten išteklius „avansu“. Net jei jie sugebės pristatyti būtiniausias atsargas, tai nepakeis fakto, kad Krymas, turėjęs tapti naujai kuriamos imperijos karūnos perlu, juo nebebus“, – pokalbyje su „Wirtualna Polska“ vertina plk. Lewandowskis.
„Tai Ukrainos sėkmė. Neįmanoma vėl paversti Krymo turistų traukos centru. Na, nebent išgyvenimo entuziastams“, – priduria jis.
Ekspertas pastebi, kad Maskvai vis mažiau rūpi paprastų pusiasalio gyventojų likimas.
„Kremlius neskirs daug išteklių jų apsaugai. Žvelgiant iš propagandinės perspektyvos, tai pralaimėjimas, tačiau galiausiai tai neturės lemiamos įtakos pačios karo eigos kryptims“, – kartu pažymi karininkas.
Baimės logistika. Trigubo atlyginimo nebeužtenka
Didžiausia rusų problema yra ne pačių kelių trūkumas, o nesugebėjimas užtikrinti saugaus tiekimo. Ukrainos kampanija, nukreipta į Zaporižią, efektyviai sujaukė Rusijos tiekimo linijas. Ukrainiečiai savo taikiniais pasirinko transportą, kurį rusai siuntė į Krymą ir Zaporižios frontą.
„Problema ta, kad civiliai vairuotojai tiesiog nenori ten važiuoti. Nors dabar jiems siūlomas trigubas standartinis atlyginimas, jie atsisako vykti į Krymą“, – atskleidžia plk. Lewandowskis.
Internete galima rasti daugybę pavyzdžių, kodėl taip yra. Ukrainiečių dronai nuolat vykdo ugnies kontrolę virš greitkelio, kuris veikia kaip pagrindinis amunicijos ir technikos gabenimo į pusiasalį koridorius. Dar neseniai Ukrainos bepiločių orlaivių sistemų pajėgų vadas Robertas Brovdi pranešė, kad vos per dvi savaites eismas pagrindiniuose maršrutuose sumažėjo net 71 proc. Transporto priemonių skaičius susitraukė nuo maždaug 3800 iki 1100 per dieną.
Rusai manė, kad sausumos transportą galima pakeisti jūrų keliu – ši klaida pasirodė esanti itin brangi. Pranešama, kad per aštuonias dienas ukrainiečių dronai Azovo jūroje atakavo 108 rusų laivus. Ukrainiečių „medžioklė“ jūroje praktiškai visiškai sustabdė laivybą Kerčės sąsiauryje. Tai paralyžiuoja agresoriaus armijos operatyvinį planavimą.
„Karinis tiekimas turi tokią problemą – niekada nežinai, kas iš tikrųjų atvažiuos. Jei prarandi atsitiktinę atsargų dalį, kaip tuomet planuoti kovą? Neturi garantijos, ar atvyks šaudmenys, degalai ar maistas. Tai nėra visiškas atkirtimas, tačiau tai reikšmingi sutrikimai, kurie paralyžiuoja Rusijos veiksmus regione“, – pažymi WP pašnekovas.
Kitas taikinys
Nors jūrų ir kelių transportas yra stipriai sutrikdytas, Rusija vis dar išlaiko pagrindinį jungiamąjį elementą – geležinkelio liniją, einančią per okupuotą Zaporižią. Būtent ji dabar, kaip pabrėžia plk. Lewandowskis, taps ukrainiečių raketų ir dronų taikiniu numeris vienas.
„Didžioji dalis tiekimo operatyviniu lygmeniu ir taip vyksta traukiniais. Tikėtina, kad kitas etapas bus smūgis geležinkelių transportui Zaporižioje. Tik jį sunaikinus bus galima kalbėti apie realų, visišką pusiasalio atkirtimą“, – prognozuoja ekspertas.
Tačiau rusai supranta šią grėsmę. Maskva Zaporižioje pradėjo diegti naujas elektroninės kovos (EK) sistemas.
„Tai sistemos, sukurtos specialiai tam, kad slopintų „Starlink“ ryšį, kurį ukrainiečiai naudoja savo dronams ir raketoms nutaikyti. Pilno jų poveikio dar nežinome“, – pabrėžia plk. Lewandowskis.
Vis dėlto Rusijos veiksmai aiškiai rodo didėjančią problemą ir priemonių, skirtų atsakyti į sėkmingai pusiasalį atkertančias ukrainiečių atakas, paiešką. Ukrainiečiams lieka dar vienas klausimas – Krymo tiltas.
Ši jungtis yra kruopščiai saugoma tiek iš jūros, tiek iš sausumos. Jos saugumą prižiūri oro gynybos sistemos, o ant vandens ir po vandeniu įrengtos užtvaros nuo dronų. Šios jungties sunaikinimas, kurį Kyjivas žada nuo pat karo pradžios, būtų galutinis smūgis Rusijos naratyvui.
