Mirties zona plečiasi: naujas „žudikas“ keičia fronto taisykles ()
Įvyko pokytis.
© stop kadras| https://www.youtube.com/watch?v=UpQwi4G9wXo
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Mirties zona“ sparčiai plečiasi – fronto linijoje pasirodė naujas „žudikas“, nuo kurio nebegalima pasislėpti
Karas Ukrainoje vis labiau skiriasi nuo konfliktų, kuriuos pasaulis matė anksčiau. Fronto linijoje vis svarbesni tampa ne tankai ar didelės atakos, vykdomos pasitelkiant šarvuotąją techniką, o palyginti maži, nebrangūs ir itin tikslūs dronai, galintys sunaikinti gerokai brangesnę techniką.
Vokietijos leidinys „Die Zeit“ rašo, kad dronų plėtra sukūrė naują realybę, kurioje tradicinė karių koncentracija puolimui tampa itin rizikinga. Pasak ekspertų, teritorija aplink fronto liniją, kurioje bet koks judėjimas gali išprovokuoti drono ataką, vietomis jau siekia apie 40 kilometrų. Šioje zonoje tankai ir šarvuočiai tapo retais objektais, nes jų judėjimą pastebėti pernelyg lengva.
|
Leidinyje minimi milžiniški išlaidų skirtumai: pavyzdžiui, apie 500 eurų kainuojantis dronas gali sunaikinti kovinį tanką, kurio vertė siekia 20 mln. eurų.
Praeityje didelio masto puolimai prasidėdavo nuo karių, įrangos ir šaudmenų koncentravimo tam tikroje vietoje. Tačiau šiandieniniame kare tokia taktika tampa vis pavojingesnė. Dronai gali greitai aptikti judėjimą, atakuoti techniką ir net išdėlioti minas, todėl didelių karinių vienetų manevravimas yra labai apsunkintas.
Nepilotuojami orlaiviai naudojami ne tik fronto linijoje. Ukrainos dronai reguliariai atakuoja objektus giliai Rusijos teritorijoje – naftos perdirbimo gamyklas, vamzdynus ir sandėlius. Tokios atakos trikdo kuro tiekimą ir apsunkina Rusijos karinį aprūpinimą.
Vienas svarbiausių pokyčių yra tai, kad dronų operatoriai nebūtinai turi būti šalia fronto linijos. Kai kurios sistemos naudoja palydovinį internetą, pavyzdžiui, „Starlink“, kuris leidžia valdyti dronus per atstumą. Tai sumažina riziką karių gyvybei ir leidžia vykdyti operacijas daug saugesnėje aplinkoje.
Kitas žingsnis – dirbtinio intelekto naudojimas. Naujausios kartos dronai gali atpažinti taikinius, tokius kaip šarvuotoji technika ar judantys objektai, ir padėti operatoriui pasirinkti atakos vietą. Kai kuriose sistemose dronas gali savarankiškai atlikti paskutinį skrydžio etapą link nustatyto taikinio.
„Pergalę nulems algoritmas?“
Buvęs „Google“ vadovas Ericas Schmidtas anksčiau yra sakęs, kad karas Ukrainoje rodo, jog karinių technologijų plėtros greitis tampa vienu svarbiausių veiksnių. Jo nuomone, nepilotuojamos sistemos, dirbtinis intelektas ir robotai vaidins vis svarbesnį vaidmenį būsimame mūšio lauke.
„Ginkluotosios sistemos su įgula ir toliau egzistuos, tačiau jų skaičius mažės“, – rašoma leidinyje. Karas Ukrainoje rodo, kad ateities mūšio laukas gali atrodyti visiškai kitaip, nei daugelis įsivaizdavo.
