Europojo neliks vienos šalies, bet ne Baltarusijos ar Ukrainos. Lukašenka perspėja – „Nepraraskite valstybingumo!“ ()
Lietuvos kaimynas siunčia perspėjimą Europos šaliai, bet tai – ne Ukraina, ne Rusija ir ne NATO narė.
© Kremlin.ru (CC BY 4.0) | https://commons.wikimedia.org/wiki/Category:Alexander_Lukashenko_in_2026#/media/File:Meeting_of_the_Supreme_State_Council_of_the_Union_State_-_February_2026_-_6.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Baltarusija neturi nepriklausomybės – ji yra visiškai priklausoma nuo Kremliaus. Be to, pats neišrinktas Baltarusijos vadovas Aleksandras Lukašenka vis pasakoja nesąmones apie „sąjunginę valstybę“ su Rusija, taip tarsi patvirtidamas, kad atskiros šalies nebėra. Tačiau jam tai iš tikrųjų tyliai nepatinka.
Iš kur tai žinome? Baltarusija jau galėjo oficialiai tapti Rusijos dalimi. Labai lengvai! Tačiau Lukašenka tam priešinosi, siūlydamas vis artimesnį bendradarbiavimą, bet saugodamas savo valdžią ir bent jau oficialų Baltarusijos suverenitetą. Šiuo metu Putinas aktyviai spaudžia Baltarusiją įsitraukti į karą, bet Lukašenka tam priešinasi, nes dar turi tokių galimybių. Jei būtų prijungęs Baltarusiją prie Rusijos, ko siekė Rusija, galimybės nekariauti Lukašenka jau neturėtų. Vienu metu Ukrainos lyderiai pasakojo, kad Lukašenka skambino Zelenskiui ir atsiprašė, kad leido Rusijai naudoti Baltarusijos teritoriją Kyjivo puolimui. Baltarusija oficialiai nepripažino neteisėto, neskaidraus ir beprotiškai kvailo 2014-ųjų Krymo referendumo rezultatų.
Prisiminkite tai. Bet tai – ne apie Baltarusiją.
|
Šiuo metu (ir jau seniai, iš tikrųjų), Moldovoje verda diskusijos apie tai, ar jai verta egzistuoti. Tai skamba gana šiurpiai, bet iš tikrųjų, Moldovos istorija yra gana komplikuota ir keista ir didelės prasmės būti ji nemato. Didelė dalis Moldovos politikų ir visuomenės norėtų tiesiog prisijungti prie Rumunijos. Kodėl?
Na, yra daugybė priežasčių, kodėl Moldova turėtų būti Rumunijos dalis. Abi šalys kalba rumuniškai (nors kartais vadina šią kalbą skirtingais vardais). Iš tikrųjų, terminą „moldavų kalba“ išpopuliarino sovietai, norėdami sunaikinti vietinių rumunų tautinę tapatybę. Techniškai, istoriškai, etniškai, lingvistiškai moldavai yra rumunai. Tai nėra atskira tauta. Sovietų socialiniai inžinieriai tiesiog bandė surusinti vietinius žmones taip, kad jie būtų artimesni sovietinio vergo mentalitetui, o ne kitoje sienos pusėje likusiai Rumunijai. Ta „moldavų kalba“ yra kirilica užrašyta rumunų, o moldavai – istoriškai rusinti rumunai.
Be to, Moldova yra skurdžiausia Europos valstybė, kurią plėšo Rusija, sukūrusi separatistinį Padniestrės regioną – taip, kaip tai darė Sakartvele ir Ukrainoje, beje. O Rumunija yra Europos Sąjungos ir NATO narė. Taigi, Moldovos norą jungtis prie Rumunijos veda istorinė etninė tapatybė ir strateginiai vystymosi tikslai, įskaitant ir gynybą nuo Rusijos.
Istorija labai trumpai
Didžioji dalis dabartinės Moldovos teritorijos iki 1812 m. priklausė Moldavijos Kunigaikštystei, kuri funkcionavo kaip Osmanų vasalas. Tada rytinę jos dalį Osmanų imperija atidavė Rusijos imperijai ir ji tapo žinoma kaip Besarabija. Pietų Besarabija 1856 m. trumpam grįžo į Moldaviją. 1859 m. Moldavija susijungė su Valachija, ši teritorija tapo Rumunija. Rusija atgavo šios teritorijos kontrolę 1878 m. Po 1917 m. Rusijos revoliucijos Besarabija paskelbė nepriklausomybę ir 1918 m. balsavo už prisijungimą prie Rumunijos – šį žingsnį ginčijo amžinai agresyvi, imperialistinė ir teroristinė Sovietų Rusija, kuri atsakė 1924 m. įkurdama Moldavijos autonominę respubliką į rytus nuo Dniestro.
1940 m., pagal Molotovo-Ribentropo paktą, Rumunija buvo priversta perleisti Besarabiją ir Šiaurės Bukoviną Sovietų Sąjungai, kuri suformavo Moldavijos Sovietų Socialistinę Respubliką. Nustipus Sovietų Sąjungai, 1991 m. rugpjūčio 27 d. šalis paskelbė nepriklausomybę ir tapo Moldovos Respublika. Teroristinė valstybė Rusija, žinoma, ėmė plėšyti Moldovą ir į rytus nuo Dniestro įkūrė savo kontroliuojamą netikrą Padniestrės valstybę.
Nepaisant teroristinių sovietų ir, vėliau, rusų nagų, tarp moldavų ir rumunų nėra skirtumo. Todėl dabar Moldovos politikai, įskaitant valdančiuosius, visai garsiai palaiko prisijungimo prie Rumunijos idėją. Juk Rumunijoje yra likusios istorinės Moldavijos žemės.
Prie ko čia Lukašenka?
Tam prisijungimui labai prieštarauja Rusija, kuri ilgai ir žiauriai dirbo, kad sukurtų moldavų mitą. Rusų remiami politikai, įskaitant buvusį prezidentą, socialistą, Rusijos mylėtoją Igorį Dodoną, kalba apie okupaciją ir kitas nesąmones. Jie aktyviai bando paneigti moldavų ir rumunų giminystės ryšius. Kartais tiesiog vaikiškai kvailai. Dodonas 2012 metais siūlė pakeisti Moldovos vėliavą į raudoną ir mėlyną, kad ji būtų panašesnė į Rusijos, nes dabartinė yra panaši į… Rumunijos.
Dodonas dabar teigia, kad Moldova yra vedama į pražūtį, nes praras valstybingumą, kurį sukūrė Rusija. Kaip argumentą, jis cituoja Lukašenką – „Per paskutinį susitikimą su Aleksandru Grigorjevičiumi [Lukašenka] aš labai įvertinau jo žodžius. Jis pasakė: „moldavai, rūpinkitės savo valstybingumu, jūs turite šalį.“ Todėl turime sekti [Baltarusijos] pavyzdžiu, bent jau dėl ateities. Turime išsaugoti valstybingumą ir grąžinti į valdžią žmones, kurie tarnaus šalies nacionaliniams interesams.“ Žinoma, Dodonas norėtų į valdžią grąžinti tuos, kurie Moldovą vestų į Rusiją.
Valstybingumo praradimas skamba šiurpiai, net kai šalis yra Rusijos projektas, skurdžiausia Europos valstybė. Tačiau Moldovos atveju tas valstybingumas veikia sunkiai ir žmonės jaučiasi atskirti nuo savo tautiečių. Istoriškai, etniškai, lingvistiškai ir kultūriškai, nėra skirtumo tarp rumunų ir moldavų. Rusiškai yra.
Bet Lukašenkos perspėjimas, jei Dodonas nemelavo, yra juokingas, nes tikriausiai Lukašenka kalbėjo ne apie Moldovą, o apie Baltarusiją. Tai buvo sergančio žmogaus palinkėjimas saugoti sveikatą.
