Artėja katastrofos šmėkla. Putinas gali duoti žalią šviesą beprotiškai misijai ()
Paskutinė galimybė Kremliui. Vladimiras Putinas pasirengęs beprotiškam žingsniui.
© DI (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vladimiras Putinas artimiausius mėnesius gali laikyti lemiamu momentu tolesnei karo eigai Ukrainoje. Karo analitiko Roberto Foxo iš „The Independent“ teigimu, laiko spaudimas ir problemos fronte gali paskatinti Kremlių suintensyvinti veiklą už Ukrainos ribų. Ekspertas išskiria tris signalus, kurie, jo manymu, rodo, kad Rusija gali ruoštis rizikingesniems veiksmams prieš Europą.
Britų dienraščio „The Independent“ puslapiuose paskelbtame komentare Robertas Foxas įvertino, kad Rusijos lyderis artimiausius du mėnesius gali vertinti kaip paskutinę galimybę apgręžti situaciją kare prieš Ukrainą. Pasak analitiko, Maskva gali tikėti, kad pergalė yra vis arčiau, o artėjantis laikotarpis suteikia galimybę padidinti karinį bei politinį spaudimą.
Paskutinė galimybė Kremliui. Vladimiras Putinas pasirengęs beprotiškam žingsniui
Foxas nurodo, kad tokiems Kremliaus apskaičiavimams įtakos gali turėti įtampa NATO viduje, dviprasmiški signalai iš JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos bei situacija Artimuosiuose Rytuose ir Persijos įlankoje. Vienu svarbiausių veiksnių jis taip pat laiko Ukrainos oro gynybos susilpnėjimą.
Eksperto nuomone, Rusijos vadovybė tai gali interpretuoti kaip Vakarų silpnumo ženklą ir galimybę padidinti spaudimą Europos valstybėms. Antrasis Foxo įvardijamas signalas – stiprėjanti Rusijos informacinė kampanija bei veiksmai, kuriais siekiama destabilizuoti padėtį Europoje. Analitikas atkreipia dėmesį į Kremliaus kaltinimus Baltijos šalims.
Rusija neva skleidė teiginius, kad Baltijos šalys kuria ukrainiečių bazes ir padeda koordinuoti tolimojo nuotolio dronų atakas Rusijos teritorijoje. Foxas taip pat primena, kad Rusijos URM atstovė spaudai Marija Zacharova ir Rusijos Saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas kaltino Latviją „tiesioginiu dalyvavimu kare Ukrainos pusėje“.
Provokacijos prie NATO sienų. Rusija išbando Vakarų budrumą
Analitiko vertinimu, šio spaudimo dalis taip pat yra kariniai incidentai. Kaip pavyzdį jis nurodo įvykį su Rusijos žvalgybiniu lėktuvu „Tu-95“, kuris pasirodė netoli NATO operatyvinės grupės, vykdančios pratybas Norvegijos jūroje.
Orlaivis tariamai priartėjo prie britų lėktuvnešio „HMS Prince of Wales“ ir numetė apie 20 hidroakustinių plūdurų. Lėktuvą perėmė du britų naikintuvai F-35. Foxas šį žingsnį apibūdino kaip demonstratyvų ir net „šiek tiek vaikišką“, tačiau pabrėžė, kad jis galėjo turėti konkretų žvalgybinį tikslą.
|
„Net jei plūdurai būtų veikę tik kelias minutes, jie būtų galėję padėti nustatyti, kokie tiksliai NATO povandeniniai laivai yra tame rajone“, – aiškina ekspertas.
Foxas taip pat atkreipia dėmesį į Rusijos povandeninių laivų, tiek valdomų įgulos, tiek bepiločių, aktyvumą. Anot jo, šie vienetai vis dažniau pasirodo Šiaurės jūroje, Airijos jūroje ir Lamanšo sąsiaurio rajone.
Šių veiksmų tikslas – tarp kita ko, kritinės infrastruktūros, įskaitant povandeninius kabelius ir dujotiekius, stebėjimas. Analitikas mano, kad tokio pobūdžio aktyvumas rodo, jog konfliktas aplink Ukrainą vis smarkiau veikia viso regiono saugumą.
„Vis stiprėja pojūtis, kad karas palaipsniui išeina už Ukrainos ribų ir išplinta į visą regioną“, – rašoma tekste.
Krizės šmėkla už fronto ribų. Putinas planuoja naują mobilizaciją?
Trečiasis Foxo nurodytas signalas – blogėjanti vidinė situacija Rusijoje. Ekspertas vertina, kad Rusijos ekonomika patiria vis didesnį spaudimą, nors ir buvo perorientuota į karinį režimą.
Tarp problemų požymių jis mini eiles degalinėse, interneto ir mobiliojo ryšio trikdžius bei degalų trūkumą okupuotame Kryme. Jo nuomone, ekonominiai sunkumai nebūtinai reiškia Kremliaus pasirengimą užbaigti karą.
„Rusija funkcionuoja kaip karo ekonomika, o Putinas tapo karo lyderiu. Taika netelpa į jo supratimą apie savo paties politinį išlikimą“, – rašo Foxas.
Analitikas prognozuoja, kad jei konfliktas tęsis iki žiemos, Putinas gali ryžtis dar rizikingesniems veiksmams. Vienas iš svarstomų scenarijų – dalinės arba visiškos mobilizacijos paskelbimas, kuri galėtų paliesti mažiausiai 500 tūkst. naujų kareivių.
Pasak Foxo, toks žingsnis tikriausiai reikštų visos karo padėties įvedimą Rusijoje. Tokio sprendimo pasekmes pajustų ne tik Ukraina ir Baltijos šalys, bet ir kiti Europos NATO nariai.
„Tokiu atveju ne tik Kyjivui ir jo kaimynams reikės rimtai pagalvoti apie savo pačių oro gynybą. Tai liečia visus Europos NATO sąjungininkus, įskaitant Didžiąją Britaniją“, – rašoma tekste.
