Tai, ko niekas nenori garsiai įvardyti: naujas, žaibiškai plintantis konfliktas ()
Pentagonas jau svarsto žingsnį, kuris pakeis viską.
.jpg)
© Touch Of Light, CC BY-SA 4.0 | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:The_Pentagon,_Headquarters_of_the_US_Department_of_Defense_(cropped2).jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pasaulio dėmesiui nukrypus į kitus karštuosius taškus, visai šalia Europos sąjungininkų ir pačių JAV sienų tyliai verda naujas, itin pavojingas konfliktas. JAV vyriausybė ir Pentagonas pastaruoju metu pradėjo rimtai svarstyti karinius scenarijus Kuboje, o Vašingtono koridoriuose atvirai kalbama apie radikalius veiksmus. Baltieji rūmai neslepia ambicijų – tikslas yra pasiekti politinio režimo pasikeitimą saloje dar iki šių metų pabaigos.
Ant stalo – ir elitinių karių siuntimo planas
Naujienų tarnyba „CBS News“, remdamasi patikimais šaltiniais tarp JAV pareigūnų, praneša apie Vašingtone kilusį sujudimą. Pastarosiomis savaitėmis buvo aptarti keli kariniai scenarijai, įskaitant planą į salą siųsti elitinės 101-osios oro desanto divizijos karius. Nors Gynybos departamentas galutinio sprendimo dar nepriėmė, spaudimas Havanai pasiekė neregėtas aukštumas.
|
JAV gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas viešai pareiškė, kad Kubos krizę gali tekti spręsti karine jėga. Pagrindinė tokios griežtos retorikos priežastis – Havanos bandymai įsigyti modernių ginklų, kuriuos Vašingtonas traktuoja kaip tiesioginę ir egzistencinę grėsmę savo nacionaliniam saugumui.
Žvalgybos duomenys: JAV pašonėje – šimtai atakos dronų
Amerikos žvalgybos agentūros užfiksavo itin pavojingą signalą – Kuba jau įsigijo daugiau nei 300 modernių atakos dronų. Jungtinės Valstijos rimtai baiminasi, kad šie ginklai gali būti panaudoti prieš:
- Amerikos karo laivus strategiškai svarbiuose regiono vandenyse;
- Floridos valstiją, esančią vos už pusantro šimto kilometrų;
- Gvantanamo karinę bazę, esančią pačioje saloje.
Gynybos sekretorius P. Hegsethas dar birželį perspėjo Kubos valdžią. Jo teigimu, jei Havana toliau ginkluosis ir kels pavojų kaimynams, tiesioginė karinė konfrontacija taps visiškai neišvengiama.
Visiška naftos blokada gniaužia salos ekonomiką
Situacija dramatiškai pasikeitė po Donaldo Trumpo sugrįžimo į Baltuosius rūmus. Vašingtonas ne tik oficialiai vėl įtraukė Kubą į terorizmą remiančių šalių sąrašą, bet ir griebėsi radikalių ekonominių ginklų.
Sausio mėnesį D. Trumpas žengė precedento neturintį žingsnį – įvedė visišką naftos blokadą Kubai. Šis sprendimas akimirksniu nutraukė bet kokį kuro tiekimą į šalį. JAV prezidentas šį žingsnį argumentavo tuo, kad Kubos režimas kelia nepaprastą ir tiesioginę grėsmę Amerikai. Šios griežtos priemonės jau spėjo suduoti triuškinamą smūgį ir taip trapiai salos ekonomikai, pastatydamos regioną ant humanitarinės ir karinės krizės slenksčio.
