Jie bus paruošti kovai per mažiau nei 10 minučių. Švedai ruošia savo pajėgas karui su Rusija (Video) ()
Tikslas – sutrumpinti visą procedūrą iki mažiau nei 10 minučių.
© Tuomo Salonen / SIM Finnish Aviation Museum (CC BY-SA 4.0) | https://en.wikipedia.org/wiki/File:Saab_JAS_39_Gripen_at_Kaivopuisto_Air_Show,_June_2017_(altered)_copy.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Švedijos karinės oro pajėgos siekia sutrumpinti naikintuvų paruošimo kitam koviniam skrydžiui laiką iki mažiau nei 10 minučių. Tai yra dalis tolesnio garsiosios paskirstytojo aviacijos bazavimo koncepcijos, skirtos padidinti orlaivių išgyvenamumą, plėtojimo. Skandinavijos kariškiai atkreipia dėmesį, kad Rusija vis geriau aptinka ir atakuoja ukrainiečių orlaivius aerodromuose, todėl jie linkę ruoštis blogiausiam scenarijui.
Nori pakelti „Gripen“ į orą greičiau nei per 10 minučių
Šiuo metu „Gripen“ naikintuvo paruošimas kitai „oras–oras“ misijai trunka nuo 15 iki 20 minučių. Šią užduotį atlieka nedidelė antžeminio aptarnavimo komanda, sudaryta iš vieno karininko ir penkių šauktinių, kurie papildo lėktuvo degalų atsargas bei ginkluotę. Švedijos karinių oro pajėgų vadas gen. mjr. Jonas Wikmanas apie planuojamus pokyčius kalbėjo per susitikimą su „Swedish Air Force Fan Club“ nariais, vykusį prieš „Farnborough Airshow“ parodą.
Tikslas – sutrumpinti visą procedūrą iki mažiau nei 10 minučių. Iki šiol degalų pildymas ir ginklavimas buvo atliekami išjungus variklį, tačiau dabar švedai testuoja šių veiksmų atlikimą veikiant varikliui. Tai turėtų sutrumpinti laiką, reikalingą lėktuvui vėl pakilti.
„Galima teigti, kad esant dabartiniam tempui nesugebame pakankamai greitai keisti dislokacijos vietos ar pasislėpti, todėl liekame priešo aptikimo ir naikinimo cikle“, – sakė J. Wikmanas.
Jis pridūrė, kad aviacija lieka ištikima paskirstytojo bazavimo koncepcijai, tačiau tuo pačiu metu mažina logistinę bazę, kad išlaikytų dar didesnį operacijų tempą.
Šešių dienų karas įkvėpė paskirstytojo bazavimo plėtrą
Nors paskirstytasis bazavimas dažnai siejamas su karu Ukrainoje, Švedija šį modelį plėtoja jau nuo XX a. 7-ojo dešimtmečio. Didelę įtaką jo atsiradimui turėjo 1967 m. Šešių dienų karas, kai Izraelio aviacija netikėtai užklupo Egiptą ir sunaikino daugumą jo lėktuvų dar ant žemės. Išvada buvo paprasta – keliuose dideliuose aerodromuose sutelkti orlaiviai yra lengvas taikinys.
Būtent todėl „Gripen“ naikintuvai nuo pat pradžių buvo projektuojami taip, kad galėtų operuoti ne tik iš oro bazių, bet ir iš trumpų kilimo takų bei lėktuvams pritaikytų greitkelių ruožų. Lėktuvai yra išsklaidomi po daugybę lokacijų, o tai apsunkina priešui jų paiešką ir verčia jį skirti didesnes pajėgas žvalgybai.
Šiandien Švedija laikoma viena iš NATO lyderių šioje srityje, o panašius sprendimus Aljansas plėtoja pagal „Agile Combat Employment“ (ACE) koncepciją. Patirtis iš Ukrainos tik patvirtina šios strategijos teisingumą. Rusija intensyviai ieško Ukrainos orlaivių bazavimo vietų, tam naudodama skrajojančią amuniciją (dronus kamikadzes). Bepiločiai orlaiviai stebi aerodromus ir orlaivių stovėjimo aikšteles, o pastebėję lėktuvą, paliekantį angarą, nedelsiant jį atakuoja.
Ne visą ginkluotę galima lengvai paskirstyti
Švedija disponuoja šimtais aerodromų, nusileidimo aikštelių ir lėktuvams pritaikytų kelių ruožų, kurie gali būti panaudoti karo atveju. Vis dėlto ši koncepcija turi ir savo ribotumų. Viena iš problemų yra didelės sparnuotosios raketos „KEPD 350 Taurus“, integruojamos su „Gripen C/D“ ir „Gripen E“ naikintuvais. Dėl jų dydžio, nedidelio kiekio ir specializuotos įrangos, reikalingos misijų planavimui bei ginkluotės pakabinimui, jas kur kas sunkiau išsklaidyti po daugybę improvizuotų bazių.
Švedijos karinė aviacija ruošiasi ilgalaikiam konfliktui. Ją palaiko nauji žvalgybiniai palydovai ir išankstinio įspėjimo lėktuvai „GlobalEye“.
„Mes ruošiamės gynybai nuo gerokai stipresnio priešo“, – pabrėžė J. Wikmanas.
Lygiagrečiai vyksta orlaivių parko atnaujinimas. Planuojama, kad ilgainiui Švedija turės apie 130 „Gripen“ naikintuvų. Tarnyboje bus 72 modernūs „Gripen E“ ir apie 60 „Gripen C/D“. Toks augimas bus įmanomas net ir perdavus Ukrainai 16 senesnių „Gripen C/D“ orlaivių. Kyjivas taip pat užsisakė 20 naujų „Gripen E“, todėl tiek Švedija, tiek Ukraina palaipsniui pereis prie naujausios „Gripen“ versijos.
.jpg)
_copy.jpg)
