„Krymo scenarijus“. Ekspertas skelbia, kaip Rusija galėtų užpulti NATO ()
Rusija galėtų panaudoti scenarijų, paremtą Krymo okupacija, potencialiose operacijose prieš NATO, mano Oleksandras Krajevas, Kyjivo Mohylos akademijos Tarptautinių santykių katedros dėstytojas. Tai reikštų „mažųjų žaliųjų žmogeliukų“ pasitelkimą, prisidengiant rusų mažumos gynimu.
© https://www.facebook.com/photo.php?fbid=1388260326820375&set=pb.100069092624537.-2207520000&type=3
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Žvalgybos pranešimų ir daugelio sąjungininkų politikų teigimu, manoma, kad NATO rytinis flangas taps Rusijos veiksmų taikiniu. Pasak Oleksandro Krajevo, įprastinė invazija mažai tikėtina. Rusijos pajėgos yra suvaržytos Ukrainos fronte, o Maskva sieks kitais būdais išbandyti Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos sanglaudą.
Aljanso reakcijos į ankstesnius incidentus neatgrasė Kremliaus nuo tolesnių provokacijų. „Į kiekvieną Rusijos Federacijos agresiją prieš NATO turėtų būti atsakyta visapusiškai Aljanso ir JAV ginkluotųjų pajėgų. Tačiau mes matome kai ką kita“, – pažymėjo Krajevas, paminėdamas, be kita ko, Rusijos dronų įsiveržimą į Lenkijos oro erdvę praėjusį rugsėjį.
Todėl Maskva vis labiau nori vykdyti drąsesnes operacijas, kurios galėtų gerokai susilpninti NATO ar net de facto ją žlugdyti.
|
„Rusams nereikia pradėti plataus masto agresijos. Kodėl nesukūrus „Narvos liaudies respublikos“ ar provokacijų Baltijos šalyse? Sukurti precedentą, kaip Krymas-2, t. y. panaudoti „žaliuosius žmogeliukus“ ir „rusakalbių gynimo“ temą, Rusijai bus daug pigiau, efektyviau ir greičiau nei organizuoti tikrą puolimą“, – aiškino ekspertas.
Dėl pranešimų apie galimas Rusijos provokacijas Baltijos šalyse tvyro didelė įtampa. Pirmadienį Estijos vidaus reikalų ministras Igoris Taro, pareiškė, kad rytinė siena liks atvira, tačiau vyriausybė pasirengusi ją uždaryti, jei situacija pablogės.
Estijos ministro žodžiai buvo atsakas į daugybę Estijos opozicijos ir žiniasklaidos raginimų uždaryti sieną su Rusija. Neseniai laikraštis „Postimees“ pabrėžė, kad „padėtis netoli Narvos skatina gėdingą, nekontroliuojamą anarchiją ir juodosios rinkos veiklą“.
Narva yra miestas, kuriame didelę gyventojų dalį sudaro rusų mažuma, o tai reiškia, kad tai būtų ideali vieta vykdyti panašius veiksmus kaip Krymo atveju.
Tuo tarpu antradienį spaudos konferencijoje Lenkijos ministro pirmininko pavaduotojas ir Lenkijos krašto apsaugos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas iškėlė galimų „netikrų vėliavų“ operacijų grėsmę. Tai susiję su Rusijos perimtais Ukrainos dronais. „Jie galėtų būti panaudoti provokuojančiai prieš rytinį flangą, Baltijos šalis, Suomiją, Rumuniją, bet taip pat ir prieš Lenkiją“, – sakė jis.
Tarp galimų scenarijų, kuriuos Kremlius galėtų panaudoti hibridiniame kare, ministras taip pat paminėjo GPS signalo sutrikdymą ir įvairius sabotažo veiksmus.
Oro grėsmė neramina ir lietuvius, kurie tikisi, kad priešiškų Rusijos veiksmų atveju NATO dislokuos papildomas pajėgas. Lietuvos prezidento vyriausiasis nacionalinio saugumo patarėjas Deividas Matulionis pareiškė, kad Vilnius iškėlė nerimą dėl grėsmių, kurias Aljansas „vertina labai rimtai“.
„Jei visi duomenys rodys kritinę situaciją, neabejoju, kad bus skirtos papildomos oro gynybos pajėgos ir ištekliai“, – LRT sakė jis.
Matulionio nuomone, bet kokie priešiški Maskvos veiksmai gali sustiprėti artėjant Rusijos Valstybės Dūmos rinkimams. Kartu jis neigė, kad Rusijos Federacija gali ruoštis plataus masto invazijai.
