Pasaulis stovi eilėje dėl šio „įrankio“: rusų technikos „duobkasys“ tapo deficitu ()
Dabar jau visai kitokia.
© Ekrano nuotr.|https://www.youtube.com/watch?v=oTB1EsrAi1Q
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Karas Ukrainoje pavertė anksčiau nišine laikytą JAV ginkluotę etalonu, į kurį dabar lygiuojasi sąjungininkai.
2026-ųjų HIMARS – tai jau visai kitokia sistema nei 2022 metų pradžioje. Jei pažvelgtume, kaip ji vystėsi, taptų aišku, kodėl šiandien ją siekia įsigyti beveik visos Vakarų pusėje esančios pasaulio kariuomenės, rašo 1945.
Leidinys pažymi, kad GPS valdomomis GMLRS raketomis, kurių veikimo nuotolis siekia apie 70 km, HIMARS suteikė Ukrainos kariuomenei galimybę smogti taikiniams, kurie anksčiau buvo saugūs už fronto linijos. Kyjivas šią sistemą naudojo logistikos infrastruktūrai, palaikančiai didelės konvencinės kariuomenės kovinį pajėgumą, naikinti.
„Amunicijos sandėliai, degalų bazės, vadavietės ir geležinkelio mazgai giliai Rusijos kontroliuojamoje teritorijoje tapo pasiekiami smūgiams. Dėl didelio tikslumo vienas paleidimo įrenginys galėjo sunaikinti taikinį, kuriam anksčiau būtų reikėję masinio artilerijos apšaudymo“, – teigiama straipsnyje.
|
Leidinys primena, kad aukšti JAV Gynybos departamento pareigūnai ne kartą teigė, jog šios sistemos turėjo realų poveikį karo eigai. Tačiau, straipsnio autorių vertinimu, svarbiausias buvo strateginis efektas.
Rusija buvo priversta perkelti savo tiekimo sandėlius ir vadavietes už HIMARS veikimo zonos ribų, todėl jos logistika buvo apsunkinta, o puolamosios operacijos – susilpnintos.
Aiškinama, kad HIMARS sukurta pagal principą „iššovei – pasitraukei“: sistema paleidžia raketas ir pakeičia poziciją dar prieš priešui spėjant surengti kontrbaterinį smūgį. Maskva ištisus mėnesius skelbė apie tariamą HIMARS sunaikinimą, tačiau tokių pareiškimų įrodyti nesugebėjo.
Kovos lauke pelnyta reputacija virto užsakymais, kurių mastas nustebino net pačią Lockheed Martin. Bendrovė padvigubino metinę paleidimo įrenginių gamybą ir 2024 m. pagamino 96 sistemas, tačiau to vis tiek nepakako paklausai patenkinti.
Leidinys pažymi, kad užsakymai plaukė iš visų pusių. Pavyzdžiui, Lenkija pasirašė preliminarų susitarimą dėl šimtų HIMARS paleidimo įrenginių. Didelę jų dalį planuojama surinkti pačioje Lenkijoje pagal programą „Homar-A“ – tai vienas didžiausių kada nors sudarytų HIMARS sandorių.
„Sutartį taip pat pasirašė Estija, Lietuva pirmą kartą tapo šios sistemos operatore, o Rumunija ir Australija paspartino savo programas“, – rašoma publikacijoje.
Tuo pat metu Pentagonas ir toliau sudarinėjo naujas gamybos sutartis, siekdamas papildyti JAV atsargas ir patenkinti sąjungininkų poreikius.
Pasak leidinio, šio ginklo paklausa dabar tokia didelė, kad jau susidarė laukiančiųjų eilė.
„Karas Ukrainoje pavertė anksčiau nišine JAV karine technologija etalonu, su kuriuo dabar lyginasi visų sąjungininkų artilerijos daliniai. Per maždaug trejus metus didelio nuotolio tikslūs smūgiai iš „malonaus priedo“ virto vienu svarbiausių NATO ir Indijos bei Ramiojo vandenyno regiono valstybių reikalavimų“, – teigiama straipsnyje.
2026 m., JAV ir Izraelio pajėgoms pradėjus plataus masto operaciją prieš Iraną, JAV Centrinė vadavietė paskelbė viešus vaizdo įrašus, kuriuose matyti, kaip M142 HIMARS paleidimo įrenginiai operacijos metu leidžia taktines balistines raketas į taikinius Irane.
„HIMARS buvo naudojamos ne kaip lauko artilerija, o kaip giluminių smūgių platforma. Remiantis geolokaciniais duomenimis, raketos buvo leidžiamos iš Bahreino per Persijos įlanką Irano kryptimi, o sistemos buvo panaudotos ir prieš Irano karinius laivus“, – rašoma publikacijoje.
JAV Jungtinio štabų vadų komiteto pirmininkas žurnalistams pareiškė, kad iš šių paleidimo įrenginių paleistos ATACMS raketos nuskandino kelis laivus, tarp jų – ir povandeninį laivą.
Vis dėlto leidinys pabrėžia, kad HIMARS nėra „stebuklingas ginklas“, ir priešingų teiginių nereikėtų sureikšminti.
Rusijai pavyko prie sistemos iš dalies prisitaikyti. GPS signalų slopinimas sumažino GMLRS raketų tikslumą ir privertė modernizuoti šiuos šaudmenis. Ukraina pradėjo naudoti medinius netikrus paleidimo įrenginius, kad nukreiptų Rusijos raketų dėmesį, tačiau dalis tikrųjų HIMARS vis tiek buvo sunaikinta smūgiais iš „Iskander“ raketų ir dronų.
Vis dėlto HIMARS pasirodė esanti tokia veiksminga, kad paleidimo įrenginių ir jiems skirtų šaudmenų paklausa jau viršija gamyklų gamybos pajėgumus, o diskusijos dėl sistemos efektyvumo iš esmės baigėsi.
„Dabar lieka vienas klausimas – ar Lockheed Martin ir jos tiekėjai sugebės pakankamai greitai pagaminti tiek šių sistemų pasauliui, kuris stebėjo karą Ukrainoje ir jau priėmė savo sprendimą“, – apibendrina leidinys.
.jpg)
