3 kraupūs ženklai: laiko liko mažai! ()
„Teks rimtai susimąstyti.“
© Ekrano nuotr.|https://www.youtube.com/watch?v=obkmkHAj7EI
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas artimiausius mėnesius gali išnaudoti kaip paskutinę galimybę pakeisti karo prieš Ukrainą eigą, o tolesni jo veiksmai kels vis didesnę grėsmę ne tik Kyjivui, bet ir Europos valstybėms.
Prie tokios išvados savo skiltyje laikraštyje „The Independent“ priėjo karo apžvalgininkas Robertas Foxas, išskyręs tris pagrindinius galimos eskalacijos požymius.
Pirmuoju nerimą keliančiu ženklu Robertas Foxas laiko Kremliaus įsitikinimą, kad šiuo metu jam atsiveria savotiškas „galimybių langas“. Nepaisant strateginių laimėjimų fronte stokos, Putinas ir toliau deklaruoja siekį visiškai užimti Donecko sritį.
|
Karo apžvalgininko nuomone, Rusijos vadovybė tikisi pasinaudoti prieštaravimais NATO viduje, nevienareikšmiais JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimais, krize Artimuosiuose Rytuose ir silpnėjančia Ukrainos priešlėktuvinės gynybos sistema.
Antruoju požymiu analitikas įvardija staigiai išaugusį Rusijos aktyvumą prieš Europos valstybes. Kalbama ne tik apie plataus masto dezinformacijos kampanijas, bet ir apie karines provokacijas prie Aljanso sienų.
Pavyzdžiui, Maskva be jokių įrodymų kaltina Baltijos valstybes padedant Ukrainai, o Rusijos karinė aviacija vis dažniau demonstratyviai priartėja prie NATO pajėgų.
Foxas taip pat atkreipė dėmesį į incidentą Norvegijos jūroje, kai Rusijos strateginis žvalgybinis lėktuvas Tu-95 priartėjo prie NATO karinių laivų grupės, kurioje buvo ir Jungtinės Karalystės lėktuvnešis HMS Prince of Wales. Eksperto vertinimu, tokie skrydžiai gali būti naudojami žvalgybinei informacijai rinkti.
Be to, Rusija suaktyvino povandeninių aparatų naudojimą stebėti kritiškai svarbią infrastruktūrą Šiaurės jūroje, Lamanšo sąsiauryje ir Airijos jūroje.
Trečiuoju rizikos veiksniu apžvalgininkas laiko prastėjančią padėtį pačioje Rusijoje. Šalis vis labiau susiduria su ekonominiais sunkumais, degalų trūkumu, ryšio sutrikimais, taip pat problemomis aprūpinant okupuotas teritorijas.
Foxo nuomone, net jei Kremliui nepavyks pasiekti užsibrėžtų karinių tikslų, tai dar nereiškia karo pabaigos. Priešingai – Putinas gali imtis dar radikalesnių veiksmų, įskaitant naują mobilizacijos bangą arba visuotinio karo padėties režimo įvedimą.
„Tokiu atveju apie savo oro gynybą teks rimtai susimąstyti ne tik Kyjivui ir jo kaimynėms Baltijos valstybėms. Tai palies visas Europos NATO sąjungininkes, įskaitant Jungtinę Karalystę“, – apibendrino Robertas Foxas.
.jpg)