Sprogstamoji naujiena iš oro: Rusijos Tu-142 provokacija paliko ekspertus be žado ()
Logika neaiški.
© Ekrano nuotrauka|https://www.youtube.com/watch?v=Ib1WiKv7mxo
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Rusijos provokacija, kai priešpovandeninis lėktuvas Tu-142M aplink britų lėktuvnešį HMS Prince of Wales numetė hidroakustinius plūdurus, sulaukė didelio atgarsio, tačiau jos logika išlieka neaiški.
Apie tai rašo 413-ojo bepiločių sistemų pajėgų pulko „Reid“ karys ir „Defense Express“ ekspertas Ivanas Kyryčevskis.
Jis priminė, kad liepos 6 d. Jungtinės Karalystės gynybos ministerija pranešė apie incidentą, kai Rusijos priešpovandeninis lėktuvas Tu-142 netoli Islandijos aplink lėktuvnešį HMS Prince of Wales, plaukusį lėktuvnešio kovinės grupės priešakyje, numetė dešimt hidroakustinių plūdurų.
„Tokios Rusijos provokacijos logika atrodo itin sunkiai paaiškinama. Vien dėl to, kad šiuo metu Rusija nebeturi Tu-95K-22 bombonešių, galinčių nešti sparnuotąsias raketas Ch-22, kurios Šaltojo karo metais buvo skirtos smūgiams NATO lėktuvnešių kovinėms grupėms“, – pažymėjo ekspertas.
|
Kyryčevskis paaiškino incidento eigą. Pasak jo, virš Atlanto vandenyno skridęs Tu-142 kirto Jungtinės Karalystės Karališkojo karinio jūrų laivyno lėktuvnešio kovinės grupės maršrutą. Britų jūreiviai bandė susisiekti su lėktuvo įgula, tačiau ši neatsakė ir perėjo į radijo tylos režimą.
„Norėdami perimti ir palydėti Rusijos Tu-142, britai buvo priversti pakelti į orą du F-35B naikintuvus. Tačiau tai nebuvo itin veiksminga – Tu-142 vis tiek sugebėjo priartėti beveik prie pat HMS Prince of Wales ir netoliese numesti dešimt hidroakustinių plūdurų“, – pažymėjo analitikas.
Jis pridūrė, kad standartinėje Tu-142 ginkluotės komplektacijoje gali būti:
66 hidroakustiniai plūdurai RGB-75;
44 plūdurai RGB-15;
10 plūdurų RGB-25;
15 kitų RGB tipo plūdurų;
trys priešpovandeninės torpedos, talpinamos dviejuose vidiniuose ginklų skyriuose.
Pasak Kyryčevskio, Vakarų apžvalgininkai spėjo, kad Rusijos Tu-142 hidroakustinius plūdurus numetė siekdamas aptikti galimą britų „Astute“ klasės daugiafunkcio atominio povandeninio laivo buvimo vietą, nes teoriškai toks laivas turėjo lydėti lėktuvnešio kovinę grupę.
Tačiau, eksperto teigimu, tokios paieškos nuo pat pradžių atrodė beprasmės, nes visi penki oficialiai Karališkajam kariniam jūrų laivynui priklausantys „Astute“ klasės povandeniniai laivai šiuo metu remontuojami ir nėra kovinės parengties.
„Iš karto gali kilti klausimas, kodėl britai F-35B naikintuvų nepakėlė anksčiau ir apskritai neleido Tu-142 priartėti prie savo lėktuvnešio. Juk Rusija ir toliau vykdo vadinamuosius veiksmus žemiau karo slenksčio, į kuriuos NATO valstybės paprastai neturi tiesioginio atsako“, – pažymėjo analitikas.
Kita vertus, pasak eksperto, britai galėjo remtis prielaida, kad šiuo metu Rusijos galimybės surengti ataką prieš NATO lėktuvnešio kovinę grupę plataus masto karo atveju yra ribotos.
„Viešai prieinamų duomenų apie dabartines Ch-22/Ch-32 raketų atsargas, skirtas bombonešiams Tu-22M3, nėra. Kitų tokių sparnuotųjų raketų nešėjų, pavyzdžiui, anksčiau minėtų Tu-95K-22, Rusijos ginkluotosiose pajėgose nebeliko“, – rašo Kyryčevskis.
Analitikas taip pat pažymėjo, kad Rusija šiuo metu tarnyboje turi tik 12 priešpovandeninių Tu-142M lėktuvų. Dar 10 Tu-142MR orlaivių naudojami ryšiui su branduolinį ginklą nešančiais atominiais povandeniniais laivais palaikyti.
„Todėl ši Rusijos provokacija, kai priešpovandeninis Tu-142M aplink britų lėktuvnešį HMS Prince of Wales numetė hidroakustinius plūdurus, atrodo rezonansinė, tačiau, švelniai tariant, iki galo nepaaiškinama“, – apibendrino analitikas.
