Šokas tarptautinėje erdvėje: jie atskleidė Putino planuojamą „paskutinį šansą“ ()
Tam tikras „galimybių langas“.
© Ekrano nuotrauka|https://www.youtube.com/watch?v=obkmkHAj7EI
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Per artimiausius du mėnesius Rusijos vadovybė gali vertinti padėtį kaip paskutinę galimybę pakeisti karo eigą savo naudai ir kartu didinti aktyvumą už Ukrainos ribų. Tokią nuomonę išsakė britų dienraščio The Independent karo apžvalgininkas Robertas Foxas.
Jo vertinimu, nors Rusija vykdo masines oro atakas, Ukrainos pajėgos kol kas iš esmės išlaiko fronto liniją. Pasak autoriaus, Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimai, kad po galimo Kostiantynivkos užėmimo netrukus bus užimta visa Donecko sritis, neatitinka realios padėties mūšio lauke. Anot jo, panašiai situaciją vertina ir kai kurie Rusijos karo tinklaraštininkai.
Šiame kontekste Foxas išskiria tris veiksnius, kurie, jo manymu, rodo didėjantį Maskvos spaudimą Europos valstybėms.
Kremlius tiki „galimybių langu“
Pirmuoju požymiu autorius vadina Kremliaus įsitikinimą, kad iki rugsėjo dar išlieka tam tikras „galimybių langas“. Apžvalgininko nuomone, tokį vertinimą gali lemti nesutarimai NATO viduje, prieštaringi JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimai, įtempta padėtis Artimuosiuose Rytuose ir silpnėjančios Ukrainos priešlėktuvinės gynybos galimybės.
|
Rusija stiprina informacinę kampaniją Europoje
Antrasis veiksnys – suaktyvėjusi Rusijos informacinė kampanija Europoje. Pasak Foxo, Maskva skleidžia kaltinimus Baltijos valstybėms, neva jos padeda Ukrainai rengti bepiločių orlaivių atakas Rusijos teritorijoje. Pavyzdžiui, per pastarąją savaitę Rusijos pareigūnai viešai tvirtino, kad Latvija esą yra įsitraukusi į karą Ukrainos pusėje.
Didesnis Rusijos karinis aktyvumas prie NATO pajėgų
Dar vienu ženklu autorius laiko augantį Rusijos karinį aktyvumą prie NATO pajėgų.
Jis primena incidentą Norvegijos jūroje, kai Rusijos strateginis priešpovandeninės kovos lėktuvas Tu-142M priartėjo prie NATO karinės laivų grupės, kurioje buvo ir Jungtinės Karalystės lėktuvnešis HMS Prince of Wales. Pasak leidinio, orlaivis numetė apie dvi dešimtis hidroakustinių plūdurų, o vėliau jį perėmė britų naikintuvai F-35.
Pasak autoriaus, šis manevras buvo demonstratyvus ir net šiek tiek vaikiškas, tačiau turėjo konkretų tikslą.
„Net jei plūdurai būtų veikę tik kelias minutes, jie galėjo padėti nustatyti, kokie NATO palydos povandeniniai laivai tuo metu buvo šiame rajone“, – teigė jis.
Foxas taip pat pabrėžė, kad pastaruoju metu Rusijos povandeniniai laivai – tiek pilotuojami, tiek be įgulos – vis aktyviau veikia Šiaurės jūroje, Airijos jūroje ir Lamanšo sąsiauryje, stebėdami kuro vamzdynus ir povandeninius ryšių kabelius.
Jo žodžiais, „stiprėja įspūdis, kad karas pamažu peržengia Ukrainos ribas ir apima vis didesnę regiono dalį“.
Net jei Putinas nelaimės, karas nesibaigs
Trečiuoju galimo konflikto plėtros požymiu autorius laiko blogėjančią padėtį pačioje Rusijoje. Jis mini degalų trūkumą, eiles degalinėse, interneto ir mobiliojo ryšio sutrikimus. Be to, Rusijos okupuotas Krymas susiduria su dideliu degalų ir vandens trūkumu.
Vis dėlto, rašo apžvalgininkas, net jei Putinui nepavyktų pasiekti bent simbolinės pergalės, tai dar nereiškia karo pabaigos.
„Rusija jau veikia kaip karo ekonomika, o Putinas tapo jos karo meto lyderiu. Taika neįeina į jo politinio išlikimo sampratą“, – rašoma straipsnyje.
Autoriaus nuomone, jei karas tęsis ir žiemą, Rusijos vadovui gali tekti imtis dar rizikingesnių veiksmų. Tikėtina, kad jis paskelbtų dalinę arba visuotinę mobilizaciją, siekdamas pašaukti mažiausiai 500 tūkst. naujų karių. Beveik neabejotinai tai būtų lydima ir karo padėties įvedimo visoje šalyje.
„Tokiu atveju apie savo oro gynybą rimtai turėtų galvoti ne tik Kyjivas ir jo kaimynės Baltijos šalys. Tai paliestų visas Europos NATO nares, įskaitant Jungtinę Karalystę“, – teigiama straipsnyje.
Pasak autoriaus, Europos valstybėms tektų iš naujo įvertinti savo teritorijos ir jūrinių sienų gynybos sistemas.
