Kerštas iš anapus kapo. Paskutinis lemtingo Prigožino skrydžio liudininkas daugiau nebeprabils! ()
Ar tai tragiškas atsitiktinumas, ar dar vienas skyrius vienoje mįslingiausių bylų šiuolaikinėje Rusijoje?
© Times News (Stop kadras) | https://www.youtube.com/watch?v=j-bALDPCp4w
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Maskvoje rastas negyvas Aleksejus Karšenka – buvęs Šeremetjevo oro uosto VIP terminalo, per kurį prieš pat savo mirtį praėjo Jevgenijus Prigožinas, vadovas. Rusijos žiniasklaida praneša, kad A. Karšenka rastas pasikoręs savo buto balkone.
Vyro kūnas rastas birželio 6 dieną. Remiantis pirminiais tyrėjų duomenimis, pagrindinė versija – kaip gi kitaip – yra savižudybė. Taip pat žinoma, kad vos prieš tris savaites jis buvo atleistas iš darbo.
Karšenkos pavardė atsidūrė dėmesio centre dėl jo ryšio su vienu paslaptingiausių pastarųjų metų įvykių – „Wagner“ grupės vadovo Jevgenijaus Prigožino lėktuvo katastrofa.
Aleksejus Karšenka buvo vienas iš 2011 metais atidaryto Šeremetjevo oro uosto verslo aviacijos terminalo kūrėjų. VIP terminalas buvo paskutinė vieta, kurioje 2023 metų rugpjūtį prieš skrydį lankėsi Prigožinas.
|
Praėjus kelioms dešimtims minučių po pakilimo, orlaivis sudužo Tverės srityje. Žuvo visi jame buvę žmonės, įskaitant patį Jevgenijų Prigožiną ir pagrindinius „Wagner“ grupės vadus.
Iki šiol ši katastrofa išlieka daugybės spekuliacijų objektu.
Anot „VČK-OGPU“ kanalo pranešimų, besiremiančių anoniminiais šaltiniais, Karšenka turėjo informacijos apie lėktuvo paruošimą lemtingam skrydžiui.
Kanalo šaltiniai teigia, kad techninės apžiūros metu buvo aptikta vieno iš agregatų gedimų. Jis buvo pakeistas, o remontą atliko įmonė „Protector“, kuri, pasak „VČK-OGPU“ pranešimų, ir užsiėmė pažeistos detalės keitimu. Šios įmonės savininkas esą yra asmuo, susijęs su FSB direktoriaus pavaduotoju Sergejumi Koroliovu.
Taip pat pasirodė nepatvirtintos informacijos, leidžiančios manyti, kad naujai sumontuotoje detalėje galėjo būti sprogstamųjų medžiagų. Tačiau šių pranešimų nepriklausomi šaltiniai nepatvirtino.
Remiantis ta pačia informacija, po katastrofos už transporto saugumą atsakingi pareigūnai esą negavo prieigos prie vaizdo stebėjimo kamerų įrašų, techninės dokumentacijos ir lėktuvo aptarnavimo medžiagos. Svarbiausią dokumentų dalį esą perėmė Rusijos FSB.
Katastrofa įvyko praėjus dviem mėnesiams po nesėkmingo „Wagner“ grupės maišto prieš Rusijos karinę vadovybę.
2023 metų birželio 23–24 dienomis Prigožinas suorganizavo ginkluotą maištą. „Wagner“ kovotojai užėmė Pietų karinės apygardos būstinę Rostove prie Dono ir patraukė link Maskvos, reikalaudami tuometinio gynybos ministro Sergejaus Šoigu atsistatydinimo. Pakeliui samdiniai numušė kelis Rusijos lėktuvus ir sraigtasparnius. Po derybų, kurioms tarpininkavo Aleksandras Lukašenka, žygis buvo nutrauktas, o „vagneriečiai“ perkelti į Baltarusiją.
Vėliau Rusijos valdžia paskelbė, kad lėktuvo katastrofos priežastis buvo rankinės granatos sprogimas orlaivyje. Tačiau oficiali versija nuo pat pradžių kėlė daug abejonių ekspertams ir stebėtojams, o nepriklausomas tyrimas šioje byloje taip ir nebuvo atliktas.
Rusijos ir Vakarų žvalgybos šaltiniai informavo „The Wall Street Journal“, kad už Prigožino nužudymo stovėjo tuometinis Rusijos saugumo tarybos sekretorius Nikolajus Patruševas.
