Ar jie ieško preteksto? „Mes giname rusakalbius“ – Kremlius atsako Baltijos šalims ()
Maskvos parengta ataskaita yra visiškai atitrūkusi nuo realybės.
© DI (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Rusija, palaikoma Baltarusijos, pranešė apie ketinimą kreiptis į Tarptautinį Teisingumo Teismą, kaltindama Lietuvą, Latviją ir Estiją sisteminiu žmogaus teisių pažeidinėjimu.
Problema ta, kad – kaip pastebi ekspertai ir rodo oficiali statistika – Maskvos parengta ataskaita yra visiškai atitrūkusi nuo realybės.
Kartu Rusijos ir Baltarusijos užsienio reikalų ministerijų publikuotoje ataskaitoje teigiama, kad Latvijoje gyvena 209 tūkst. asmenų be pilietybės, o Estijoje – 62 tūkst. Tačiau pagal oficialius abiejų valstybių duomenis šie skaičiai yra pastebimai mažesni ir siekia atitinkamai apie 159 tūkst. bei 58 tūkst. asmenų.
Kaip portale lrt.lt pastebi Lietuvos nacionalinis transliuotojas, dokumento autoriai greičiausiai rėmėsi pasenusia statistika.
Asmenų be pilietybės skaičius Baltijos valstybėse jau daugelį metų sistemingai mažėja. Tai lemia tiek demografiniai pokyčiai, tiek tai, kad dešimtys tūkstančių rusakalbių gyventojų nusprendė priimti Latvijos ar Estijos pilietybę. Palyginimui, praėjusio amžiaus 10-ojo dešimtmečio viduryje asmenys be pilietybės Latvijoje sudarė beveik trečdalį gyventojų, o šiandien – jau tik apie 10 proc. visos populiacijos.
|
Kitokia situacija yra Lietuvoje. Atgavus nepriklausomybę, Lietuvos pilietybę gavo visi nuolatiniai šalies gyventojai. Tuo tarpu Latvija ir Estija taikė griežtesnes taisykles – pilietybė automatiškai suteikta asmenims, gyvenusiems ten iki Antrojo pasaulinio karo, bei jų palikuonims. Likusiems gyventojams reikėjo praeiti naturalizacijos procedūrą.
Beveik 100 puslapių ataskaitoje, skirtoje kiekvienai iš Baltijos valstybių, valdžia kaltinama rusakalbių gyventojų diskriminacija, jų rinkimų teisių ribojimu bei pagrindinių laisvių pažeidimais.
Daugiausia dėmesio skirta Lietuvai. Dokumento autoriai kaltina Vilnių „rusofobiškos politikos“ vykdymu, „nacių nusikaltimų“ rėmimu, gilėjančiu skurdu, problemomis dėl maisto prieinamumo ir „militaristine beprotybe“, kylančia iš Rusijos grėsmės baimės.
Į ataskaitą reagavo Eugenija Kovaliova, Atviros Lietuvos fondo partnerysčių vadovė. Pokalbyje su portalu lrt.lt ji atkreipia dėmesį, kad rusakalbių Baltijos šalių gyventojų padėtimi Maskva jau daugelį metų naudojasi kaip politinio spaudimo įrankiu ir informacinio karo elementu.
Ekspertė primena, kad panašų naratyvą Rusija taikė ir Ukrainos atžvilgiu, pagrįsdama savo veiksmus būtinybe „ginti rusakalbių gyventojų teises“.
„Rusija ieško argumentų, kuriais siekiama įtikinti visuomenę, kad rusakalbių teisės yra sistemingai pažeidinėjamos. Tai gerai žinoma schema, anksčiau taikyta ir prieš Ukrainą“, – pabrėžia ji.
E. Kovaliova taip pat pažymi, kad visų rusakalbių gyventojų tapatinimas su prorusiškomis pažiūromis yra didelis supaprastinimas.
Kaip ji akcentuoja, Baltijos šalyse gyvena daug savo valstybėms lojalių rusakalbių piliečių, lygiai taip pat pasitaiko ir valstybine kalba kalbančių asmenų, kurie atvirai platina Rusijos propagandą.
„Nepamirškime, kad yra ir nerusakalbių asmenų, kurie skaito ir palaiko Rusijos platinamus pareiškimus bei propagandą. Kalba nėra vienintelis kriterijus, rodantis, ar asmuo yra lojalus, ar nelojalas Lietuvai; turime ir nemažai lietuvių, kurie tiesiog viešai populiarina rusiškus pareiškimus“, – pastebi pašnekovė.
