Putino perlai dega vienas po kito. Kremlius nori išgelbėti Maskvą ()
Atsakomybė už tai tenka Ukrainos smūgių giliai Rusijos užnugaryje kampanijai.
© DI (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kremlius desperatiškai bando nuslėpti Ukrainos smūgių naftos perdirbimo gamykloms padarinius, pumpuodamas degalus iš Sibiro į sostinę ir Sankt Peterburgą. Nors metropoliuose situacija atrodo valdoma, regionai pradeda jausti trūkumą.
„Centrinių miestų gelbėjimas atokiausių regionų sąskaita – tai receptas išcentriniams judėjimams“, – interviu „Wirtualna Polska“ sako Energetinio saugumo centro analitikas Wojciechas Jakóbikas.
Liepsnojančios naftos perdirbimo gamyklos tapo beveik neatsiejama Rusijos kasdienybės dalimi. Sisteminė Kyjivo kampanija, nutaikyta į Rusijos karo mašinos „kraujotaką“, duoda rezultatų. Liepsnojančių gamyklų vaizdo įrašai socialiniuose tinkluose pasirodo kiekvieną rytą. Taip pat kaip ir rusų, ieškančių degalinės, kurioje dar būtų galima rasti kuro.
Atsakomybė už tai tenka Ukrainos smūgių giliai Rusijos užnugaryje kampanijai. Kyjivas atlieka tikslius smūgius į iš anksto parinktus taikinius, kurie griauna Rusijos logistiką ir turi atsiliepti eiliniams rusams.
|
Nuniokojimo ir jo padarinių vaizdai galiausiai turėjo pasiekti ir Kremlių, nes šis ėmėsi intervencijos. Kaip praneša agentūra „Reuters“, Rusija buvo priversta nukreipti Sibire pagaminto kuro atsargas, kad patenkintų Maskvos poreikius. Visa tai daroma tam, kad būtų numalšintos nuotaikos beveik kasdien puolamoje sostinėje.
Pasekmės jau matyti. Liepos 22 d. duomenimis, 54 proc. Maskvos ir 61 proc. Sankt Peterburgo degalinių siūlė bent vienos rūšies degalus. Daug blogesnė padėtis provincijoje. Krasnojarske ir Novosibirske degalų buvo galima įsigyti maždaug kas penktoje degalinėje, praneša „Bloomberg“.
Wojciecho Jakóbiko teigimu, tokia strategija turi aukštą politinę kainą, kurią V. Putinas sumokės regionuose.
Receptas žlugimui
„Rusijos visuomenė yra pasyvi, masinių protestų čia neturime. Tačiau Maskvos gelbėjimas provincijos sąskaita yra kuras išcentriniams judėjimams, kurie Rusijoje egzistavo visada“, – vertina W. Jakóbikas interviu su WP.
„Ši įtampa augs. Kaip suiro Sovietų Sąjunga, taip, susiklosčius palankioms sąlygoms, gali suirti ir Rusijos Federacija“, – teigia Energetinio saugumo centro analitikas.
„Tikslas – suabejoti V. Putino kurso teisingumu politinio ir karinio elito akyse. Kai politikai patiria ekonominių nuostolių, o kariškiai mato pažangos trūkumą ir logistikos paralyžių, kažkas galiausiai pareikš, kad V. Putinas blogai vykdo jam patikėtas užduotis“, – pabrėžia jis.
Tada gali kilti lūžis ir valdžios kaita Kremliuje. Tačiau iki to dar tolimas kelias.
Logistinis košmaras Kryme
Ypač sunki padėtis rusams susiklostė okupuotame Kryme. Pusiasalis, turėjęs būti „karūnos perlu“, tapo logistine našta.
„Rusai turi didžiulių mobilumo problemų dėl kuro krizės okupuotose teritorijose. Ryšių linijas išlaikyti darosi vis sunkiau, o Ukrainos raketų veikimo spindulys ir tikslumas auga“, – pažymi analitikas.
Pastaruoju metu Kyjivas žengė dar vieną žingsnį „atkirsdamas“ pusiasalį nuo Rusijos – surengė atakas prieš krovinius gabenančius laivus. Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo duomenimis, liepos 8–20 dienomis buvo atakuoti mažiausiai 124 laivai, iš jų 89 tanklaiviai.
Derybos žlugo
„Wirtualna Polska“ pašnekovas pažymi, kad pastarojo meto bandymai kalbėtis su Vladimiru Putinu buvo beprasmiški ir nedavė jokių teigiamų rezultatų.
„Sprendimas bus pasiektas fronte, o ne prie derybų stalo. Tai pripažino net valstybės sekretorius Marco Rubio, pareiškęs nusivylimą, kad nuomonių skirtumai dėl Ukrainos neleidžia megzti dialogo su Maskva“, – pastebi W. Jakóbikas, užsimindamas apie 35 minutes trukusį M. Rubio ir Sergejaus Lavrovo susitikimą Filipinuose.
„Idėja, kad su V. Putinu dabar galima susitarti, žlugo jau keletą kartų“, – priduria analitikas.
Eksperto teigimu, vienintelis kelias – nuosekli Vakarų pozicija ir Rusijos šantažo ignoravimas.
„Rusams nereikia preteksto vykdyti hibridinį karą, atakuoti infrastruktūrą ar skleisti dezinformaciją. Jie tai daro visą laiką. Atėjo metas mūsų atsakui, kuris yra akivaizdus, bet, deja, vis dar neryžtingas. Kuro krizė yra galingas spaudimo įrankis, tačiau kartu su juo turi būti teikiama dar didesnė karinė parama Kyjivui“, – apibendrina „Wirtualna Polska“ pašnekovas.
