Jie nepadėjo Ukrainai, kad nesuerzintų Rusijos. Jie neteisingai apskaičiavo ()
Tiesa iškilo į aikštę. Atsisakė padėti Ukrainai, kad nesuerzintų Rusijos.
© General Staff of the Armed Forces of Ukraine (Atvira licencija) | https://www.facebook.com/photo.php?fbid=1392308486415559&type=3
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Buvęs Didžiosios Britanijos gynybos sekretorius Benas Wallace’as teigia raginęs Izraelį suteikti Ukrainai karinę paramą, tačiau sulaukęs atsisakymo. Jo teigimu, priežastis buvo baimė pabloginti santykius su Rusija. B. Wallace’as tikina, kad Kremlius pasinaudojo šiuo laiku Irano dronų pramonei vystyti.
Benas Wallace’as, vadovavęs Britanijos gynybos ministerijai 2019–2023 metais, atskleidė, kad eidamas pareigas kreipėsi į Izraelio valdžią, prašydamas aktyviau prisidėti prie paramos Ukrainai po Rusijos invazijos. Kaip jis teigia, Izraelio pusė vis dėlto nepasiryžo tokiam žingsniui.
Tiesa iškilo į aikštę. Atsisakė padėti Ukrainai, kad nesuerzintų Rusijos
B. Wallace’o teigimu, Izraelis nuogąstavo, kad atvira parama Kyjivui galėtų neigiamai paveikti santykius su Maskva. Buvęs ministras tikina, jog toks sprendimas trumpuoju laikotarpiu apsunkino situaciją Ukrainai, kuriai pirmaisiais karo mėnesiais ypač reikėjo gynybos sistemų ir ginkluotės.
„Rekomendavau Benjamino Netanyahu vyriausybei padėti Ukrainai. Izraelis atsisakė, teigdamas, kad nenori supykdyti Rusijos. O Rusija sistemingai skyrė daugiau nei 1 mlrd. JAV dolerių Irano dronams. Dabar riziką ir Netanyahu sprendimo pasekmes turi prisiimti paprasti Izraelio gyventojai“, – socialiniuose tinkluose rašė Benas Wallace’as.
Kyjivas tikėjosi oro gynybos. Izraelis nepasiryžo tiekimui
Remiantis ankstesniais žiniasklaidos pranešimais, derybos su Izraeliu pirmiausia sukosi apie galimybę perduoti Ukrainai oro gynybos sistemas. Vienas iš svarstytų variantų turėjo būti parama technologijomis, naudojamomis kovojant prieš Rusijos raketų ir dronų atakas. Ypatingą susidomėjimą kėlė „Patriot“ sistemų klausimas. Ukraina nuo pat plataus masto karo pradžios siekė padidinti modernių priešlėktuvinių kompleksų skaičių, kad galėtų apsaugoti miestus bei kritinę infrastruktūrą nuo Rusijos smūgių.
2025 metais taip pat pasirodė informacijos apie galimą Rusijos ginkluotės, kurią Izraelio kariuomenė užgrobė operacijų prieš „Hamas“ ir „Hezbollah“ metu, perdavimą Ukrainai. Daugiausia buvo kalbama apie šaulių ginklus, rankinius prieštankinius kompleksus ir minosvaidžius.
Rusija ir Iranas sutvirtino bendradarbiavimą. Milijonai dolerių dronams
B. Wallace’as atkreipia dėmesį, kad tuo metu, kai Izraelis vengė konfrontacijos su Rusija, Maskva plėtojo karinį bendradarbiavimą su Iranu. Remiantis „Bloomberg“ ataskaita, publikuota 2026 metų pradžioje, pirmieji reikšmingi susitarimai tarp valstybių turėjo būti sudaryti dar keli mėnesiai iki Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios. Bendradarbiavimas apėmė Irano balistinių raketų „Fath-360“, raketų „žemė-oras“ oro gynybos sistemoms, artilerijos amunicijos bei bepiločių orlaivių „Shahed-136“ tiekimą. Rusija taip pat turėjo gauti technologijas, leidžiančias vystyti nuosavą šių skraidyklių gamybą.
Dronai „Shahed-136“ tapo vienu svarbiausių Rusijos atakų prieš Ukrainą elementų. Rusijoje jų vietiniai analogai gaminami pavadinimu „Geran-2“ ir naudojami reguliariems smūgiams prieš Ukrainos miestus bei infrastruktūros objektus.
Irano dronai – grėsmė Izraeliui
Irano bepiločių orlaivių pramonės plėtra, kuriai padėjo ir bendradarbiavimas su Rusija, tapo vienu didžiausių iššūkių Izraeliui ir jo sąjungininkams Artimuosiuose Rytuose. Teheranas šiuo metu naudoja išplėtotus raketinius ir dronų pajėgumus prieš Izraelį bei Amerikos taikinius regione. B. Wallace’o teigimu, Rusija, finansuodama ir vystydama bendradarbiavimą su Iranu, prisidėjo prie grėsmės, su kuria šiandien susiduria ir pats Izraelis, padidėjimo.
