Apsauga, kurios „neįmanoma įveikti“, žlugo pirmojo realaus mūšio metu: štai kas nutiko iš tikrųjų! (Video) ()
Nereagavo į ataką.
© Ekrano nuotr.|https://www.youtube.com/watch?v=omfpGEzGCRk&t=7s
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Pirmą kartą viešai užfiksuotas Rusijos tankas T-72B3A, aprūpintas aktyviosios apsaugos sistema „Arena-M“, kuri neseniai buvo pritaikyta kovai su FPV dronais, greičiausiai nepasiteisino.
Ukrainos nacionalinės gvardijos specialiųjų operacijų centro „Omega“ paskelbtoje vaizdo medžiagoje matyti, kaip FPV dronas pataiko į tanko galinę dalį, o „Arena-M“ sistema į ataką visiškai nereaguoja. Apie tai liepos 24 d. pranešė Ukrainos gynybos leidinys „Militarnyi“.
Atakuotas tankas buvo vienas iš dešimties Rusijos tankų kolonos, kuri pateko į Ukrainos pajėgų smūgį netoli Majako kaimo Donecko srityje. Kol kas nežinoma, kiek šios kolonos tankų buvo aprūpinti aktyviosios apsaugos sistema.
|
„Arena-M“ sukurta taip, kad radaru aptiktų artėjančią grėsmę, sektų jos trajektoriją ir paleistų apsauginį šaudmenį, sunaikinantį taikinį dar prieš jam pasiekiant tanką.
Pastaruosius kelerius metus Rusija bandė pritaikyti šią sistemą, kuri iš pradžių buvo skirta naikinti prieštankines raketas ir reaktyvinius sviedinius, kovai su mažais, lėtais ir sunkiai nuspėjamais FPV dronais, tapusiais vienu svarbiausių ginklų dabartiniame kare.
Tačiau naujausia filmuota medžiaga leidžia manyti, kad atlikti patobulinimai neišsprendė pagrindinių sistemos problemų.
Dar 2025 m. lapkritį pasirodė pranešimų, kad Rusijai nepavyksta užtikrinti patikimo „Arena-M“ gebėjimo aptikti ir numušti FPV dronus dėl naudojamo radaro technologinių apribojimų.
Mažus dronus radarams sunku atskirti nuo žemės foninių atspindžių, ypač kai jie skrenda labai žemai ir artėja netikėtomis trajektorijomis. Be to, plastikinė jų konstrukcija sumažina radaro atspindį, nors metalinės kovinės galvutės vis tiek turėtų būti aptinkamos.
Tankų tyrėjas Andrijus Tarasenka, kurį cituoja „Militarnyi“, abejoja teiginiais, kad FPV dronai yra pernelyg sunkiai aptinkami vien dėl mažo matomumo. Jo teigimu, kadangi šie dronai gabena metalines sprogstamąsias kovines galvutes, „Arena-M“ nesėkmė gali rodyti kur kas gilesnes sistemos radaro ir duomenų apdorojimo problemas.
Taip pat manoma, kad sistemos algoritmai sunkiai seka ir tinkamai įvertina lėtai arba nenuspėjamai judančius objektus. Būtent taip dažnai skrenda FPV dronai, kuriuos operatoriai specialiai nukreipia į silpniausias tanko šarvų vietas.
„Arena-M“ ir ankstesnės jos versijos kuriamos dar nuo vėlyvojo Sovietų Sąjungos laikotarpio. Nepaisant daugybės demonstracijų ir Rusijos pareiškimų apie būsimą plačią sistemos diegimo programą, ji taip ir nebuvo masiškai panaudota fronte.
Rusijos inžinieriai bent nuo 2019 m. dirbo prie „Arena-M“ integravimo į T-72B3 ir T-90M tankus. Pirmieji tokia sistema aprūpinti tankai viešai pasirodė 2024 m., tačiau jų skaičius išliko labai nedidelis.
Anksčiau Rusijos specialistai buvo pritaikę „Arena-M“ aktyviosios apsaugos sistemą ir viršutine trajektorija atakuojančių prieštankinių raketų, tokių kaip amerikietiška „Javelin“, perėmimui.
Vis dėlto analitikai atkreipė dėmesį, kad bandymų metu raketa į tanką artėjo gana nedideliu kampu. Dideliu nuotoliu paleistos „Javelin“ raketos į taikinį sminga beveik vertikaliai, o iš mažesnio atstumo leidžiamos raketos leidžiasi gerokai statesniu, tačiau tiesesniu kampu. Todėl kyla abejonių, ar „Arena-M“ realiomis kovos sąlygomis galėtų patikimai perimti trečiosios kartos valdomas prieštankines raketas.
