Tikinčiųjų armija Rusijoje. Ukraina pati save apšaudo ()
Rusai nesupranta.
© stop kadras | https://www.youtube.com/watch?v=4L77Qg53Rjw&t=330s
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Kodėl rusai nesupranta, kas su jais vyksta
Valerijus Pekaris – Ukrainos publicistas, verslininkas ir Kyjivo-Mohylos verslo mokyklos dėstytojas, kurio įžvalgos bei komentarai dažnai analizuojami ir cituojami žiniasklaidoje.
Niekas Rusijoje nesupranta, kodėl Ukraina smogia Rusijai. Tačiau bent vienu dalyku jie yra visiškai įsitikinę – Ukrainą į nugarą stumia tie prakeikti europiečiai.
Kai žmonės labai ilgai gyvena iškreiptame pasaulyje, jie pamažu praranda gebėjimą suvokti priežasties ir pasekmės ryšį. Iš pradžių jų pasaulio vaizdą iškreipia propaganda.
Vėliau jie patys ima prisidėti prie savo pasaulėžiūros iškraipymo, nes taip paprasčiau ir, jų manymu, saugiau. Saugiau nekalbėti. Saugiau negalvoti. Saugiau nežinoti. O jei labai stengsitės ko nors nežinoti – galiausiai to ir nežinosite.
|
Todėl degalų krizė Rusijoje, jų akimis, kilo ne dėl karo. Tai neva dirbtinai sukurta krizė, naftos oligarchų sąmokslas prieš paprastus rusus.
Todėl ir smūgiai Rusijos elektroninės prekybos sandėliams, jų įsitikinimu, neturi nieko bendra su karu. Esą tai užsakytos atakos, už kurių stovi stambios tarptautinės bendrovės, siekiančios užimti Rusijos rinką.
Juk tai negali būti karo pasekmės, nes karo... nėra. Daugelį metų per televiziją jiems buvo kartojama, kad jokio karo nėra. Yra tik SKO – „specialioji karinė operacija“. O tai, žinoma, visai kas kita.
Ir apskritai – kodėl visa tai vyksta Rusijos teritorijoje? Taip juk neturėtų būti. Juk „specialioji karinė operacija“ vyksta Ukrainoje.
O Ukraina, kaip jiems aiškino propaganda, pati save apšaudo tam, kad galėtų paskelbti nuotraukas pasaulio žiniasklaidoje.
Todėl ir plataus masto antikarinių judėjimų nėra – juk, oficialiai, nėra ir karo. Nors per karus Afganistane ar Čečėnijoje tokie judėjimai buvo gerokai stipresni.
Todėl neverta tikėtis, kad vieną dieną jiems staiga „nušvis“.
Nelaukite ir masinio maišto prieš režimą.
Šis režimas greičiausiai nežlugs todėl, kad žmonės staiga praregės. Jis žlugs tada, kai nebesugebės normaliai funkcionuoti.
Ir tada prasidės visai kitas procesas – miklūs veikėjai puls dalytis tai, kas liks. Po gabalėlį, po trupinį, po kąsnį.
Nes idėjinių žmonių ten beveik nebeliko. O štai godžių – daugiau nei pakankamai.
