Putinas išsitraukia Lenkijos kortą. „Atsakymas turi būti aiškus“ ()
Ekspertas pabrėžia, kad šitaip siekiama griauti pasitikėjimą.
© The Russian Presidential Press and Information Office (CC BY 3.0) | https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Vladimir_Putin_%282017-01-17%29.jpg
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vladimiras Putinas Karinio jūrų laivyno dienos minėjimo metu vėl pranašavo Ukrainos subyrėjimą, kurio teritorijos atitektų Lenkijai, Rumunijai ir Vengrijai.
„Tai klasikinis metodas „skaldyk ir valdyk“. Siekiama, kad Varšuva Kyjive būtų pradedama matyti kaip potenciali revizionistė, o ne sąjungininkė“, – pokalbyje su portalu „Wirtualna Polska“ sako dr. hab. Wojciechas Kotowiczius iš Varmijos Mozūrų universiteto.
Rusijos diktatorius sekmadienį dalyvavo Rusijos karinio jūrų laivyno šventėje. Savo kalbos metu jis dar kartą ištraukė „Lenkijos grėsmės“ kortą. Pasak Putino, Ukraina neišvengiamai artėja prie subyrėjimo, o Lenkija, Vengrija ir Rumunija tik ir telaukia patogaus momento, kad „susigrąžintų“ savo senąsias žemes. Tai ne pirmas kartas, kai Kremliaus šeimininkas naudoja tokią retoriką.
Pasak dr. hab. Wojciecho Kotowicziaus iš Varmijos Mozūrų universiteto Politikos ir Saugumo mokslų katedros, grįžimas prie naratyvo apie istorinę Vakarų Ukrainos žemių priklausomybę yra nuolatinis Rusijos politinio karo įrankis.
„Kremlius jau ne vienerius metus bando pristatyti Ukrainą kaip „dirbtinį darinį“, kažkada kaimynams priklausiusių žemių kratinį, kad kvestionuotų pačios jos, kaip valstybės, egzistavimo pagrįstumą. Šį kartą Putinas eina toliau: jis perša mintį, kad ne Rusija, o Vakarų sąjungininkai atims iš Ukrainos vakarines sritis“, – pokalbyje su „Wirtualna Polska“ analizuoja dr. hab. W. Kotowiczius.
Ekspertas pabrėžia, kad šitaip siekiama griauti pasitikėjimą.
|
„Maskva bando pasėti netikrumą tarp Kyjivo ir jo kaimynų. Tai informacinis karas, kuriame siena žemėlapyje yra tik pretekstas, kad sąjungininkai pradėtų įtariai žiūrėti vieni į kitus. Atsakymas turi būti vienareikšmis: Lenkija nereiškia jokių teritorinių pretenzijų, o bet kokia kita interpretacija yra būtent tai, ko tikisi Kremlius“, – prideda jis.
„Tai bandymas destabilizuoti Ukrainą“, – taip pat pažymi buvęs Lenkijos Respublikos ambasadorius Kyjive Janas Piekło.
Pokalbyje su „Wirtualna Polska“ jis kartu atkreipia dėmesį, kad Putino kartojamas šūkis įgauna naują atspalvį ir gali pasitarnauti kaip lenkų ir ukrainiečių konfliktų kurstymo visuomenėje elementas.
Putinas ir reklaminis stendas
Atsargos pulkininkas leitenantas Maciejus Korowajus, karo analitikas ir Rusijos kariuomenės ekspertas, Balstogės universiteto Tarptautinių santykių fakulteto dėstytojas, pastebi, kad Putino žodžiuose nėra jokio strateginio persilaužimo.
„Rusai mums pateikia naujas-senas temas. Ši retorika yra visiškai antrinė. Naujiena būtų, jei Putinas Vakarams pateiktų realų, grėsmingą ultimatumą. Kol kas tai tik dar vienas to paties naratyvo epizodas“, – pokalbyje su „Wirtualna Polska“ vertina M. Korowajus.
Tačiau jis atkreipia dėmesį į kitą pasisakymo aspektą. Ceremonija vyko stendo su povandeniniu laivu fone, o pats karinių laivų paradas buvo atšauktas. Tai, eksperto nuomone, turi ir kitą, paslėptą prasmę.
„Tai, kad nėra ko parodyti parade, nereiškia, kad tos pajėgos išgaravo. Labai daug Rusijos povandeninių laivų šiuo metu dalyvauja realiuose koviniuose patruliavimuose“, – pabrėžia jis.
Tai antroji medalio pusė, kurios iš pirmo žvilgsnio nematyti.
„Tokie maži dalykai dažnai praslysta nepastebėti. Tačiau jie rodo kitokį vaizdą, nei tas, kurį išskaitome iš Putino žodžių“, – prideda ats. plk. ltn. M. Korowajus.
Kas vis dėlto yra diktatoriaus kalbos adresatas?
„Šie žodžiai turi dvejopą adresatą, bet žinutės svorio centras nukreiptas į išorę. Į vidų, kadangi jie ištarti Karinio jūrų laivyno dieną priešais karius, jie tarnauja kovinės dvasios palaikymui ir užsitęsusio karo pateisinimui: jais siekiama įtikinti Rusijos visuomenę, kad „istorija“ vis tiek veikia Maskvos naudai, o Ukraina vis tiek subyrės“, – aiškina dr. hab. W. Kotowiczius.
„Į išorę, nes vis dėlto žinutė skirta Vakarų ir regiono sostinėms, ir taip, tai yra kurstymo elementas, nukreiptas ne tiek į atvirą Lenkijos ir Ukrainos karą, kiek į pasitikėjimo eroziją NATO rytiniame flange. Rusija vienu metu žaidžia dviem kortomis: ukrainiečių istorinių baimių (Voluinės atminimas, jautrumas dėl lenkų ir ukrainiečių santykių) ir Vakarų nuovargio nuo karo korta. Tikslas yra politinis, o ne teisinis. Siekiama ne realiai perdalyti sienas, o to, kad sąjungininkai pradėtų įtariai žiūrėti vieni į kitus. Tai informacinis karas, kuriame siena žemėlapyje yra tik pretekstas“, – pažymi „Wirtualna Polska“ pašnekovas.
„Pavojingiausias pasisakymo aspektas“
Ekspertas įspėja, kad Ukrainos, kaip autentiškos tautos, statuso neigimas nėra istorinis nukrypimas, o bandymas atgaline data pateisinti agresiją ir kvestionuoti Ukrainos tautiškumą.
„Tai pavojingiausias šio pasisakymo aspektas. Vadindamas Rusiją „vienintele Ukrainos teritorinio vientisumo garante“ ir įvardydamas rusus Ukrainoje kaip „netitulinę tautą“, Putinas kuria nuoseklią ideologinę konstrukciją: Ukraina neva neturi teisės nei į savo sienas, nei į savo nacionalinį subjektiškumą, nes už juos yra skolinga Stalino „dovanoms“ ir Maskvos globai“, – aiškina universiteto dėstytojas.
„Tai tiesioginis jo 2021 m. esė apie „istorinę rusų ir ukrainiečių vienybę“ tezių tęsinys – naratyvo, kuris tapo ideologiniu plataus masto invazijos pagrindu“, – primena jis.
„Ukrainos, kaip autentiškos tautos ir valstybės, statuso neigimas nėra istorinis nukrypimas, o bandymas atgaline data pateisinti agresiją: jeigu Ukraina yra „dirbtinis darinys“, tai jos užkariavimas nustoja būti nusikaltimu, o tampa „tvarkos atkūrimu“. Lenkijai ir Baltijos šalims signalas yra aiškus: ta pati „istorinės priklausomybės“ logika, kurią Maskva taiko Kyjivui, bet kurią akimirką gali būti atsukta prieš jas“, – pažymi analitikas.
„Todėl atsakymas negali būti vėlimasis į ginčus dėl istorinių žemėlapių, o turi būti griežtas paties Kremliaus primetamo sąvokų rėmo atmetimas“, – apibendrina dr. hab. Wojciechas Kotowiczius.
