Tikra bomba. Iranas norėjo surengti smūgį Ukrainai. Kas jį sustabdė? ()
Pareigūnų teigimu, sustiprintos diplomatinės pastangos padėjo sumažinti įtampą po incidento, kuris galėjo išprovokuoti didesnį karą.
© https://www.facebook.com/photo.php?fbid=1395417289438012&set=pb.100069092624537.-2207520000&type=3
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Irano ir Vakarų pareigūnų teigimu, Iranas svarstė galimybę pulti Ukrainos uostą, atsakydamas į Ukrainos smūgį Irano laivui, tačiau aktyvių diplomatinių derybų dėka padėtis dabar stabilizavosi, praneša „The New York Times“.
Ukraina, kaltinanti Iraną ir Rusiją viena kitos karinių operacijų rėmimu, praėjusį šeštadienį Kaspijos jūroje užpuolė Irano prekybinį krovininį laivą. Irano pareigūnai prisiekė atkeršyti.
Kai kurie su žvalgybos duomenimis susipažinę šaltiniai teigė, kad tikisi, jog Iranas paleis balistinę raketą su maža galvute Ukrainos link kaip simbolinį gestą, tačiau siekdamas padaryti palyginti mažai žalos. Kiti pareigūnai teigė, kad taikinys greičiausiai bus vienas iš Ukrainos Juodosios jūros uostų.
Tačiau, anot šaltinių, bet koks iš Irano paleistas raketų smūgis į Ukrainą būtų „dramatiška eskalacija“ ir galėtų išprovokuoti didesnį karą, atsižvelgiant į įtampą tarp dviejų šalių dėl Irano aljanso su Rusija.
|
Irano pareigūnai pareiškė, kad tikisi užbaigti konfliktą atsakomuoju smūgiu, tačiau Vakarų pareigūnai perspėjo, kad sunku numatyti Ukrainos reakciją.
Šiam straipsniui kalbinti pareigūnai kalbėjo anonimiškai – Vakarų pareigūnai aptarė jautrius žvalgybos klausimus, o iraniečiai – karinį planavimą.
Liepos 26 d. Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi pavadino Ukrainos išpuolį JT Chartijos pažeidimu, kuriuo siekiama įtraukti Europą į Irano karą su Jungtinėmis Valstijomis. Socialinių tinklų įraše jis teigė, kad incidentas „negali likti be atsako“.
JAV vykdoma Irano uostų blokada Persijos įlankoje padidino Irano prekybos su Rusija per Kaspijos jūrą svarbą. Kaspijos jūra tapo gyvybiškai svarbiu tiekimo keliu tiek atvirai, tiek slaptai prekybai.
Tačiau liepos 28 d., po Araghchi pokalbio telefonu su savo Ukrainos kolega Andrijumi Sybiha, įtampa atslūgo.
Po telefono skambučio Araghchi pranešė, kad Sybiha išpuolį prieš krovininį laivą pavadino netyčiniu.
„Iranas taip pat nesiekia eskalacijos, tačiau aiškiai pareiškė, kad bet koks išpuolis prieš mūsų piliečius ar interesus yra nepriimtinas“, – sakė Araghchi ir pridūrė, kad „žala turi būti atlyginta“.
Irano užsienio reikalų ministras savo oficialioje svetainėje pranešė, kad taip pat kalbėjosi su Europos Sąjungos diplomatijos vadove Kaja Kallas apie „būdus, kaip prisidėti prie įtampos mažinimo regione“.
Mehdi Rahmati, Irano vyriausybei artimas ir šalyje gyvenantis analitikas, teigė, kad nors kai kurie Irano politikai ragino imtis tinkamų veiksmų prieš Ukrainą, kiti patarė susilaikyti.
„Ukraina nėra maža, nereikšminga šalis. Ji turi karinės patirties ir logistinę paramą iš Amerikos ir Europos. Mes nieko nelaimėsime kurdami naują frontą kare“, – telefonu iš Teherano sakė Rahmati.
Tačiau lieka neaišku, kiek ilgai įtampa išliks kontroliuojama.
Liepos 28 d. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dalyvavo Vašingtone, senatoriaus Lindsey Grahamo laidotuvėse. Jis susitiko su Donaldu Trumpu, kuriam pažadėjo pateikti žvalgybos informacijos apie Rusijos paramą Iranui kare su Jungtinėmis Valstijomis. Ukrainos pareigūnai teigė, kad Rusija pateikė Iranui palydovines Amerikos bazių Artimuosiuose Rytuose nuotraukas.
Iranas taip pat perdavė Rusijai „Shahed“ dronus atakoms prieš Ukrainą ir dabar, matyt, tiekia jų atsargines dalis.
