Nepatikėsite, kokie monstrai pajudėjo: kodėl ekspertai dabar skambina visais pavojaus varpais? ()
„Tai ne pokštas.“
© TheDigitalArtist (Pixabay Content Licence)|https://pixabay.com/illustrations/ai-generated-rocket-space-shuttle-8879208/
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Iranas rengia smūgį Ukrainos teritorijai balistinėmis raketomis. Apie tokią grėsmę pranešė Ukrainos stebėjimo kanalai. Tuo pat metu karo analitikai atkreipė dėmesį, kad Teheranas iš tiesų turi ginkluotę, galinčią pasiekti Ukrainos teritoriją, tačiau šiuo metu nėra patvirtinimų, kad konkretus išpuolis būtų rengiamas.
Stebėjimo kanalų autoriai atskirai kreipėsi į savo sekėjus, prašydami būsimų perspėjimų nelaikyti klaida ar ironija.
„Jeigu parašysime „balistinių raketų grėsmė iš Irano“ – tai nėra pokštas“, – perspėjo stebėtojai.
Kaip skelbiama, Iranas per artimiausias dvi dienas gali paleisti į Ukrainą tris balistines raketas.
Centro vadovas Andrijus Kovalenka pranešė, kad šiuo metu nėra oficialios informacijos apie galimus Irano ketinimus smogti Ukrainos teritorijai.
„Šiuo metu nėra oficialių duomenų apie Irano ketinimus vykdyti raketų smūgius Ukrainai. Atskirai pabrėžiu, kad būtų išvengta manipuliacijų: oficialių duomenų (būtent oficialių) apie tokio smūgio rengimą kol kas nėra. Tačiau Iranas potencialiai turi ginklų tokiems veiksmams“, – parašė jis „Telegram“.
|
Šie pranešimai pasirodė smarkiai paaštrėjus Teherano retorikai po išpuolio prieš Irano laivą Kaspijos jūroje. Irano valdžios atstovai jau viešai pagrasino Ukrainai atsaku, todėl vėl iškilo klausimas dėl galimų tokio smūgio priemonių.
Kaip pažymi leidinys „Defense Express“, Iranas turi kelis vidutinio nuotolio balistinių raketų tipus, kurie teoriškai leidžia smogti Ukrainos teritorijai. Didžiausią grėsmę tarp jų kelia „Chorramšahr“, kurios kai kurių modifikacijų skrydžio nuotolis vertinamas maždaug 4000 kilometrų. Be jos, Irano arsenale yra raketos „Ghadr“, „Emad“ ir „Sejjil“, kurių deklaruojamas nuotolis siekia apie 2000 kilometrų.
Analitikai pažymi, kad šios sistemos labai skiriasi savo konstrukcija ir kovinėmis galimybėmis. Pavyzdžiui, „Emad“ turi manevruojančią kovinę galvutę, todėl ją teoriškai sunkiau perimti, o „Sejjil“ yra kietojo kuro raketa, leidžianti gerokai greičiau ją parengti paleidimui.
Ypatingas dėmesys skirtas „Chorramšahr“ – vienai moderniausių tolimojo nuotolio Irano raketų. Pasak ekspertų, ši raketa turi kelias modifikacijas ir gali nešti tiek įprastą kovinę galvutę, tiek galvutę su subšaudmenimis.
„Defense Express“ duomenimis, būtent tokio tipo kovinę galvutę Iranas jau naudojo per smūgius Izraeliui. Teigiama, kad ji gali turėti iki 20 atskirų subšaudmenų, kurie išsisklaido dideliame plote ir apsunkina priešraketinės gynybos darbą.
Svarbus klausimas išlieka ir tokių taikinių perėmimas. Analitikai pabrėžia, kad veiksmingai kovoti su vidutinio nuotolio balistinėmis raketomis gali tik modernios priešraketinės gynybos sistemos.
„Defense Express“ vertinimu, sistemos Raytheon Technologies gaminami Patriot kompleksai turi ribotas galimybes prieš tokio tipo taikinius, o efektyviausiomis laikomos THAAD, Arrow 2, Arrow 3 ir amerikietiškos SM-3 raketos.
Perėmimo rezultatas priklauso nuo daugelio veiksnių: raketos greičio, skrydžio trajektorijos, kovinės galvutės atsiskyrimo aukščio ir jos gebėjimo manevruoti.
Tačiau ekspertai primena, kad Irano pajėgumai nebėra tokie, kokie buvo prieš kelerius metus. Po plataus masto smūgių Izraeliui 2024–2025 metais Teheranas gerokai sumažino vidutinio nuotolio raketų atsargas, o dalis gamybos infrastruktūros, sandėlių ir paleidimo įrenginių buvo sunaikinta per Izraelio ir JAV atakas.
Nepaisant to, karo analitikai pažymi, kad pats faktas, jog Iranas turi tolimojo nuotolio balistinių raketų, išlieka svarbiu saugumo veiksniu.
Tuo pačiu informacija, kurią skelbia stebėjimo kanalai apie tariamai rengiamą trijų raketų paleidimą į Ukrainą, kol kas neturi oficialaus patvirtinimo. Viešai prieinama informacija tik rodo, kad Teheranas techniškai turi priemonių tokiai atakai įvykdyti.
Stebėjimo kanalas „єРадар“ taip pat išanalizavo hipotetinį tiesioginio Irano smūgio iš savo teritorijos scenarijų. Autoriai pabrėžia, kad kalbama tik apie teorinį skrydžio modelį, o ne patvirtinimą, jog ataka rengiama.
Analitikų vertinimu, balistinės raketos didžiąją kelio dalį skrenda balistine trajektorija dideliame aukštyje. Todėl po paleidimo jos negali staigiai keisti krypties – skrydžio kursas nustatomas dar prieš startą.
„єРadar“ pažymi, kad trumpiausias kelias iš šiaurinių Irano regionų į centrinę Ukrainą natūraliai eitų per Kaspijos jūrą ir Rusijos teritoriją.
„Jeigu nubrėžtume tiesią liniją nuo šiaurinio Irano iki Centrinės Ukrainos, ji aplenktų Turkiją ir daugumą Kaukazo šalių. Perskridusi Kaspijos jūrą raketa teoriškai galėtų patekti į Rusijos oro erdvę, o iš ten skristi Ukrainos link“, – teigiama pranešime.
Analizės autoriai mano, kad toks maršrutas teoriškai leistų išvengti NATO šalių oro erdvės, pirmiausia Turkijos, taip pat Gruzijos ar Azerbaidžano. Tačiau jie pabrėžia, kad skrydis per Rusijos teritoriją būtų įmanomas tik esant atitinkamam Maskvos ir Teherano koordinavimui.
„єРадар“ skaičiavimais, atstumas nuo šiaurinių Irano regionų per Kaspijos jūrą, Astrachanės ir Volgogrado sritis iki Ukrainos siektų maždaug 1900–2200 kilometrų.
Analitikai priduria, kad tokiam smūgiui Iranui reikėtų vidutinio nuotolio balistinių raketų. Tarp galimų raketų jie mini „Shahab-3“ (apie 2000 km), „Sejjil“ ir „Ghadr-110“ (iki 2000–2500 km), taip pat „Kheibar/Khorramshahr“ (apie 2000 km).
Tačiau autoriai pabrėžia, kad ši analizė yra tik galimo scenarijaus modeliavimas ir neįrodo, jog Iranas ruošia arba vykdo tokį raketų smūgį Ukrainai.
![[ŽT] Šoko terapija degalinėms: štai ką fiksuoja „Brent“](/photo/202607/29/13/thumb_033089__Gemini_Generated_Image_k4a7h2k4a7h2k4a7.png)