Vokiečiai Lietuvoje bijo dronų. Jie desperatiškai prašo tokio tipo ginklų ()
Kaip praneša BILD, Lietuvoje dislokuoti Vokietijos kariai ir karininkai mano, kad Bundesveras šiuo metu neturi pakankamos apsaugos nuo dronų.
© DI (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Vokietijos Bundesvere verda ginčas dėl gynybos nuo dronų, nes dalis karininkų reikalauja nupirkti 44,2 tūkst. lygiavamzdžių šautuvų, kadangi esamos apsaugos sistemos vis dar nėra plačiai įdiegtos. Tuo tarpu Borisas Pistoriusas atmeta tokią gynybos formą.
Kaip praneša BILD, Lietuvoje dislokuoti Vokietijos kariai ir karininkai mano, kad Bundesveras šiuo metu neturi pakankamos apsaugos nuo dronų. Gynybos ministro Boriso Pistoriuso pageidaujamos modernios ir brangios kovos su tokiomis grėsmėmis sistemos vis dar nepasiekė kariuomenės dideliu mastu. Dėl to dalis kariškių nori griebtis paprastesnių priemonių, tokių kaip lygiavamzdžiai šautuvai.
B. Pistoriusas neseniai atmetė tokį scenarijų interviu leidiniui BILD, tačiau tuo pat metu aukšto rango karininkai portalui patvirtino, kad tokia ginkluotė jau yra arsenale kaip – paskutinės vilties gynybos priemonė tiesioginės dronų grėsmės atveju.
Vokietijos gynybos ministerija dar balandį, atsakydama į dienraščio klausimus, pareiškė, kad „lygiavamzdžiai šautuvai gali būti veiksmingas gynybos nuo dronų būdas visai nedideliu atstumu“. Dabar ministerija aiškina, kad tai neprieštarauja ministro pasisakymui, nes B. Pistoriusas pasisako už „patikimą ir saugią gynybą nuo dronų“, galinčią veikti iš didesnio atstumo, pavyzdžiui, naudojant tinklus ar lazerius. Pasak ministerijos, šautuvai „iš esmės tam nėra ypač tinkama ar patikima priemonė“.
Lygiavamzdžiai šautuvai kaip paskutinės vilties ginklas prieš dronus – to nori Bundesvero kariai
2025 m. sausį Bundesveras Bergeno poligone Žemutinėje Saksonijoje išbandė kovą su dronais naudojant rankinius šaunamuosius ginklus. Iš BILD informacijos matyti, kad kulkosvaidžių ir automatinių šautuvų efektyvumas iki 50 metrų atstumu kariškius nuvylė. Šiuose bandymuose geriausiai pasirodė lygiavamzdis šautuvas.
|
„Neturime nieko, kas mus apsaugotų nuo dronų. Žinoma, lygiavamzdis šautuvas nėra stebuklinga priemonė, bet tai geriau nei nieko“, – žurnalistui sakė vienas iš pėstininkų.
Dėl šios priežasties du aukšto rango karininkai parengė vidinį dokumentą, kurį gavo BILD. Kariškiai jame reikalauja nupirkti 44,2 tūkst. lygiavamzdžių šautuvų gynybai nuo dronų. Rašte jie teigė, kad kariai šiandien su šia grėsme susiduria „nepriimtinu mastu“, o naudojant dabartinius rankinius ginklus „efektyvi kova nebėra įmanoma“. Jie taip pat pridūrė, kad be tokių ginklų „kovinė parengtis ir dalinių gebėjimas išgyventi operacijose“ yra smarkiai apriboti.
BILD atkreipia dėmesį į tai, kad, priešingai nei daugelyje kitų NATO šalių kariuomenių, lygiavamzdžiai šautuvai Bundesvere formaliai laikomi ne ginklais, o specializuotu įrankiu. Juos gali naudoti tik tam tikri daliniai, pavyzdžiui, durims atidaryti. Tam tikslui naudojami ne šratai, o speciali amunicija.
Lygiavamzdžiai šautuvai, užtaisyti specialia antidronine amunicija, gali naikinti dronus net ir didesniu nei 100 metrų atstumu, o pati šratinės amunicijos charakteristika palengvina pataikymą į taikinius. Tačiau verta pažymėti, kad daugelis pasaulio valstybių eksperimentuoja, paprastai tariant, su šratine amunicija, skirta šiuo metu naudojamiems karabinams ir šautuvams. Tokia amunicija turėtų idealiai veikti su kompiuterizuotais SMASH tipo taikikliais, kurių Bundesveras užsakė didelį kiekį.
