„Wildberries“ sandėlių gaisrai: kodėl smūgiai Rusijos e. prekybos gigantui gali smogti visai ekonomikai ()
Ukrainos dronų atakos prieš „Wildberries“ logistikos centrus sunaikino prekių už šimtus milijardų rublių ir paveikė dešimtis tūkstančių verslų. Straipsnyje analizuojama, kaip tai gali paspartinti infliaciją, apsunkinti bankų padėtį ir pagilinti Rusijos ekonomikos krizę.
© TATYANA MAKEYEVA / AFP
|
Visi šio ciklo įrašai |
|
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Iki vasaros vidurio pagrindinė ekonominė grėsmė Rusijos Federacijai buvo smūgiai naftos perdirbimo gamykloms ir naftos terminalams – jie tiesiogiai veikė valstybės iždo pajamas iš naftos ir dujų. Vis dėlto karas 80 % finansuojamas iš kitų šaltinių, į kuriuos dabar taikosi Ukrainos dronai. Tai tūkstančiai mokesčius mokančių smulkių verslininkų, bankai, kuriems gresia negrąžinamų paskolų lavina, ir vartotojų rinka. O pati „Wildberries“, kaip rodo jos ataskaitos, šioje situacijoje atsidūrė su neigiamu pinigų srautu ir 800 milijardų vertės neužtikrintomis paskolomis. Kodėl degantys sandėliai gali būti pavojingesni už degančias naftos perdirbimo gamyklas – aiškina ekonomikos apžvalgininkas Maksimas Blantas*.
Nuo liepos 18 d. Ukrainos dronai reguliariai smogia logistikos centrams Rusijos teritorijoje, kurie daugiausia priklauso didžiausiam Rusijos prekybos portalui – bendrovei „Wildberries“.
Per 10 dienų buvo iš dalies arba visiškai sunaikinti sandėlių kompleksai, kurių bendras plotas viršijo milijoną kvadratinių metrų, Maskvos ir Tambovo srityse, Stavropolyje, Udmurtijoje, Krasnodare, Voroneže, Sankt Peterburge, Jekaterinburge ir aneksuotame Kryme. Dėl gaisrų sudegė prekių už šimtus milijardų rublių.
Pagal pirminius skaičiavimus, vien tik Maskvos apylinkėse esančiame Elektrostalyje ir Kotovske, Tambovo srityje, pardavėjų, saugojusių savo prekes „Wildberries“ sandėliuose, nuostoliai siekė nuo 150 iki 230 mlrd. rublių.
|
Dešimtys tūkstančių Rusijos verslininkų neteko pinigų, turėdami ne daugiau nei iliuzinę viltį gauti bent iš ko nors visą žalos kompensaciją. Jei tikėti „Wildberries“ vadove Tatjana Kim, vien tik Elektrostalio sandėliuose sudegė 88 tūkstančių mažiausių pardavėjų prekės, kuriems bendrovė pažadėjo palaipsniui atlyginti nuostolius, nenurodydama, kokiu mastu. Su vidutinėmis ir didelėmis įmonėmis, kurioms bendrovė iš anksto atsisakė atsakomybės už tokio pobūdžio force majeure aplinkybes, ketino derėtis.
© Nuotrauka: Anadolu per AFP
Vienaip ar kitaip, dešimtys tūkstančių verslininkų – tai pačios kukliausios prognozės. Šių smūgių pasekmės Rusijos ekonomikai gali būti ne mažesnės, o galbūt net rimtesnės nei degalų krizės, ištikusios šalį po smūgių didžiausioms naftos perdirbimo gamykloms Rusijos teritorijoje. Vykstančių įvykių mastas gerokai viršija tiesioginę žalą, patirtą dėl sudegusių prekių ir sunaikintų sandėlių.
Smūgis biudžetui
Kai Ukrainos kariuomenė smogia Rusijos energetikos infrastruktūrai, naftos perdirbimo gamykloms, eksporto terminalams ir „šešėlinio laivyno“ tanklaiviams, vienas iš deklaruotų tikslų yra sumažinti į biudžetą patenkančias naftos ir dujų pajamas, kurios skiriamos karui finansuoti. Smūgių „Wildberries“ atžvilgiu logika yra panaši. Karas finansuojamas ne tik iš naftos ir dujų biudžeto pajamų, bet ir iš kitų šaltinių. Be to, pastarųjų dalis sudaro apie 80 % visų į valstybės iždą patenkančių pajamų.
O smūgiai, darantys žalą dešimčiai didžiausių mokesčių mokėtojų, vargu ar yra veiksmingesni už smūgius objektams, kuriuose sutelktos dešimčių tūkstančių smulkių ir vidutinių mokesčių mokėtojų prekės. Be to, pati „Wildberries“ – įmonė, kurios pajamos siekia trilijoną – toli gražu nėra paskutinė Rusijos mokesčių mokėtoja. Taigi tai neišvengiamai atsilieps Rusijos biudžetui. Ir tai smūgis vienai iš labiausiai pažeidžiamų Rusijos ekonomikos sričių, kuri šiuo metu išgyvena biudžetinę krizę.
Be to, didžioji dalis nukentėjusių „Wildberries“ pardavėjų yra ne tik mokesčių mokėtojai, bet ir bankų skolininkai.
Rusijos bankų sistema, Makroekonominės analizės centro vertinimu, jau dabar yra latentinės bankų krizės būsenoje. Ir jei per porą savaičių „blogų“ paskolų skaičius padidės dešimtimis tūkstančių, tai gali tapti trigeriu, latentinę krizę paversiančiu ūmia.
Ir tai dar ne viskas. Vien per pirmąją savaitę „Wildberries“ sandėliuose sudegė prekės – daugiausiai plataus vartojimo prekės – už šimtus milijardų rublių. Vėlgi, tai yra pačios kukliausios apytikriai apskaičiuotos sumos, pagrįstos pardavėjų nuostolių įvertinimais po pirmojo smūgio sandėliams Elektrostalyje ir Kotovske, Tambovo srityje. Rusijos ekspertai juos vertina 150–170 mlrd. rublių.
© TATYANA MAKEYEVA / AFP
Smūgiai naftos perdirbimo gamykloms sukėlė tai, ką Rusijos bankas vadina „pasiūlos šoku“, t. y. prie trūkumo ir kainų augimo, kuris jau privertė Centrinį banką peržiūrėti vidutinės trukmės makroekonominę prognozę šiais metais, padidinant numatomą infliaciją nuo 4,5–5,5 % metų pabaigoje iki 6–7 % ir sumažinant BVP augimo prognozes nuo 0,5–1,5 % iki 0–1 %.
Panašių „pasiūlos šokų“ galima tikėtis ir kitose vartojimo prekių grupėse. Tai reiškia, kad Rusijos bankas, pasinaudojant jų terminologija, gavo dar vieną „proinfliacinį veiksnį“. O liepos 25 d. vykusioje Centrinio banko vadovės Elviros Nabiullinos spaudos konferencijoje ji tai patvirtino.
„Taip, dabartinis kainų augimas gali būti susijęs su šiais pasiūlos sukrėtimais, tačiau mums labai svarbu, ar šie pasiūlos sukrėtimai virsta nuolatiniais infliacijos komponentais. Kitaip tariant, ar jie sukelia tokius antrinius padarinius, dėl kurių turėtume imtis pinigų ir kredito politikos priemonių, nes ne į kiekvieną pasiūlos sukrėtimą reikia reaguoti pinigų ir kredito politikos priemonėmis“, — sakė ji.
Galiausiai pats verslas – tiek „Wildberries“, tiek kitos prekybos platformos – pakibo ant plauko. Po smūgių logistikos centrams serijos vargu ar rasis verslininkas, kuris, būdamas sveiko proto, siųstų savo prekes į „Wildberries“, „Ozon“, „Yandex.Market“ ar „Sberbank“ priklausantį „Megamarket“. Juolab, pastarosios taip pat perrašė savo sutartis su pardavėjais ir atsisakė atsakomybės už prekių praradimą po dronų smūgių. Tiesa, „Ozon“ kartu su „Ingosstrach“ siūlo prekių savininkams atitinkamą draudimą. Tačiau nuo liepos 28 d. jo kaina išaugo 3,3 karto. Be to, norint gauti kompensaciją, būtina, kad smūgis į sandėlį būtų oficialiai pripažintas teroro aktu arba sabotažu.
Продавцы Wildberries пошли ва-банк в продвижении своих товаров. pic.twitter.com/AsNP84ET4e
— Alexander (@Esenin1586) July 26, 2026
Kalbant apie „Wildberries“, kurią visiškai galima laikyti pavyzdžiu to, kas laukia šios internetinės prekybos platformos pardavėjų po Ukrainos dronų antpuolių prieš jos logistikos centrus, atrodo, kad savanoriškos išmokos 88 tūkstančiams labiausiai nukentėjusių smulkiųjų pardavėjų baigėsi dar net neprasidėjusios. Bendrovė išmokėjo 40 mln. rublių (t. y., remiantis bendrovės vadovo nurodyta suma, nukentėjęs pardavėjas vidutiniškai gavo 454 rublius [4,96€]).
Vietoje to bendrovė savo svetainėje ir jai priklausančiuose reklaminiuose stenduose didžiuosiuose šalies miestuose pradėjo visos Rusijos masto visuotinę akciją, kurios dalyviams siūloma „Wildberries“ pirkti Rusijos pardavėjų prekes, siekiant juos paremti. Tuo pačiu metu prekybos platforma užblokavo pardavėjams galimybę anksčiau laiko išimti lėšas iš platformos, faktiškai mėnesiui įšaldydama jų pinigus. Daugiau padaryti negalima, nes tai pažeistų Federalinės antimonopolinės tarnybos nurodymą. Be to, „Biznes-FM“ apklausti verslininkai skundžiasi, kad negali išvežti savo prekių likučių iš „Wildberries“ sandėlių, įskaitant ir tas, kurios kol kas nebuvo tapusios atakų taikiniu.
Visa tai vyksta ne dėl „Wildberries“ vadovės Tatjanos Kim griežtumo ar godumo. „Smart-lab“ svetainėje vienas iš jos autorių Vadimas Grigorjevas paskelbė išsamią analizę „Wildberries & „Russ“, parengtą po triukšmingo, šūvių Maskvos centre lydėto prekybos platformos susijungimo su lauko reklamos rinkos lyderiu.
Iki 2026 m. pradžios sujungtos įmonės nuosavas kapitalas buvo mažesnis nei 2,5 mlrd. rublių, tačiau tai nesutrukdė grupei užbaigti metus su 376 mlrd. rublių neigiamu pinigų srautu ir 800 mlrd. rublių trumpalaikiais neužtikrintais kreditais, kurių daugiau nei pusė buvo suteikta pagal Centrinio banko bazinę palūkanų normą plius 10 %. Metų pradžioje bendrovė taip pat turėjo gautinų sumų (t. y. skolų jai) už beveik 700 mlrd. rublių. Tačiau 300 mlrd. iš šių 700 mlrd. įtraukiami kaip „kita gautina suma“. Tai reiškia, kad neaišku, kas yra skolingas bendrovei. Esant tokiai apskaitai, tiesiog neįmanoma pavadinti „Wildberries“ atsparia jos patiriamiems sukrėtimams.
Ir dar viena pastaba. Tie vartotojų rinką aptarnaujantys verslininkai, kurie po visko liks „gretose“, bus priversti persiorientuoti į kitas – mažiau efektyvias ir brangesnes savo prekių pristatymo vartotojams schemas. Reikės rimtos visos logistikos, įskaitant transporto, pertvarkos.
O degalų krizės sąlygomis tai yra sudėtinga užduotis, kurios išspręsti be kainų didinimo neįmanoma. Taigi apie infliaciją, net ir 6–7 %, kaip numato atnaujinta Rusijos banko prognozė, greičiausiai galima pamiršti. Ir tai dar toli gražu ne didžiausia iš tų problemų, kurios iškilo per pirmąsias 10 dienų po smūgių „Wildberries“ sandėliams.
Maksimas Blantas
republicmag.io
