Prasideda strateginis ginklų taupymas kitiems scenarijams. Skelbiama apie slapta laikomą arsenalą Rusijoje ()
Jį lemia kiekvienos valstybės gynybos strategija.
© DI@atvira licencija
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Rusija turi neliečiamą raketų rezervą: kokiam scenarijui jis saugomas?
Pasak Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų atsargos karininko Anatolijaus Chrapčinskio, Rusija ne tik nuolat gamina naujas raketas, bet ir palaiko neliečiamą jų rezervą, skirtą galimam plataus masto konfliktui su NATO ar kitoms karinėms grėsmėms.
Rusija ir toliau gamina naujas raketas bei kaupia strategines jų atsargas. Tačiau, anot Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Oro pajėgų atsargos karininko ir gynybos pramonės įmonės plėtros direktoriaus Anatolijaus Chrapčinskio, dalis šio arsenalo yra neliečiama ir negali būti naudojama net intensyviai atakuojant Ukrainą.
Apie tai jis kalbėjo komentare UNIAN.
Neliečiamas rezervas skirtas galimam karui su NATO
Eksperto teigimu, kiekviena valstybė privalo turėti strateginį ginkluotės rezervą nenumatytiems scenarijams.
„Rusija svarsto ne tik karo Ukrainoje eigą, bet ir kitus galimus scenarijus, įskaitant konfliktą su Europa ar NATO. Todėl ji privalo turėti rezervą, kuris išlieka neliečiamas“, – sakė A. Chrapčinskis.
|
Jis pabrėžė, kad net ir turėdama dideles raketų atsargas Rusija negali jų visų panaudoti vienu metu. Tai riboja tiek paleidimo įrenginių, tiek strateginės aviacijos pajėgumai.
„Kiekviena raketų ataka kruopščiai planuojama. Rusai iš anksto sudaro maršrutus ir juos užprogramuoja kiekvienai raketai. Jie turi dideles atsargas, tačiau tai nereiškia, kad gali jas visas paleisti per trumpą laiką“, – aiškino ekspertas.
Kaip nustatomas neliečiamas rezervas?
Pasak A. Chrapčinskio, neliečiamo rezervo dydis nėra nustatomas pagal vienodą formulę ar konkretų procentą. Jį lemia kiekvienos valstybės gynybos strategija.
Karinė vadovybė sprendžia, kiek raketų būtina išsaugoti oro gynybai, atsakomiesiems smūgiams ir kitoms strateginėms užduotims.
„Kiekviena valstybė turi savo gynybos strategiją, todėl ir neliečiamo rezervo dydis nustatomas pagal jos poreikius“, – teigė jis.
Rusija ne tik naudoja raketas, bet ir jas gamina
Ekspertas pabrėžė, kad po kiekvieno masinio apšaudymo Rusijos raketų atsargos sumažėja, tačiau tuo pat metu gynybos pramonė jas papildo naujai pagamintomis raketomis.
Jo vertinimu, Rusija kas mėnesį gali pagaminti maždaug:
- apie 60 balistinių raketų;
- apie 40 raketų, skirtų S-300, S-400 ir S-500 sistemoms.
Sprendimus dėl raketų panaudojimo priima Rusijos gynybos ministerija arba prezidentas Vladimiras Putinas.
Kodėl Rusija naudoja S-300 ir S-400 raketas?
A. Chrapčinskio teigimu, pastaruoju metu Rusija dažniau naudoja S-300 ir S-400 sistemų raketas smūgiams į antžeminius taikinius.
Jo nuomone, taip siekiama sumažinti oro atakų kainą, nes šios raketos yra gerokai pigesnės už balistines „Iskander“ raketas.
„Rusija stengiasi išlaikyti spaudimą Ukrainai ir kartu tausoti brangesnes raketas, kurios numatytos strateginiam rezervui“, – aiškino ekspertas.
Naudojamos ir senos raketos
A. Chrapčinskis taip pat pažymėjo, kad Rusija vis dar naudoja senesnes raketas, kurių eksploatavimo laikas jau yra pasibaigęs.
Jo teigimu, Rusijos arsenale tebėra daugiau kaip 11 tūkst. S-300 sistemų raketų, kurios gali būti naudojamos ne tik oro gynybai, bet ir smūgiams į antžeminius taikinius.
„Jie naudoja senas atsargas, kurių galiojimo laikas jau pasibaigęs. Tai leidžia tęsti spaudimą Ukrainai“, – sakė ekspertas.
Vis dėlto dauguma dabar naudojamų sparnuotųjų ir balistinių raketų yra pagamintos palyginti neseniai.
„Daugelis jų pagamintos šių metų sausį arba gegužę. Tai rodo, kad Rusija praktiškai tiesiai nuo gamyklos konvejerio papildo savo arsenalą ir gali toliau rengti smūgius“, – pabrėžė A. Chrapčinskis.
Jo teigimu, senųjų Ch-22 ir Ch-55 raketų atsargos palaipsniui senka, tačiau Rusija toliau gamina jų modernizuotą versiją – Ch-32.
Du galimi karo scenarijai
Anksčiau Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad artėjanti žiema gali tapti lūžio tašku. Pasak jo, Ukraina gali susidurti su vienu iš dviejų scenarijų – taikos derybomis su Rusija arba tolesne karo eskalacija.
Prezidento teigimu, Ukrainos žvalgyba mano, kad Rusijos vadovybėje šiuo metu formuojasi dvi stovyklos: viena pasisako už karo užbaigimą, kita ragina tęsti karinius veiksmus.
