„Baisios Rusijos pagirios“ (Video) ()
„Visi jau kaukia iš siaubo, o jam – linksma.“
© stop kadras |https://www.youtube.com/watch?v=ZX0JOHQ0fRM
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Žinomas Rusijos žurnalistas, televizijos reporteris ir dokumentinių filmų kūrėjas, aršus dabartinio Rusijos režimo kritikas Andrejus Lošakas savo feisbuko įraše aštriai kritikuoja Vladimirą Putiną ir dabartinį Rusijos režimą, teigdamas, kad karas Ukrainoje ir kasdienis žiaurumas pamažu atveria akis vis daugiau rusų, o šalis neišvengiamai sulauks sunkių pagirių, kai liaudis pagaliau prasiblaivys.
Baisios Rusijos pagirios
Vis daugiau rusų Putiną mato ne kaip „stiprų lyderį“, o kaip seną, piktą ir beširdį parazitą.
Liepos 28 d. susitikime su Rusijos karinio jūrų laivyno kariškiais Vladimiras Putinas pareiškė:
„Žinote, aš susitinku su žmonėmis, kurie iš visos širdies padeda jums užnugaryje! Vieni dirba, moterys pina maskuojamuosius tinklus, vaikai mezga pirštines. Žmonės tai daro nuoširdžiai, o aš išgirdau neįtikėtinus žodžius: „SKO pasibaigs – kuo mes tada užsiimsime?!“ Vadinasi, jie taip tuo užsikrėtė, taip nuoširdžiai tuo gyvena ir jaučia savo prisidėjimą prie šio milžiniško, neva Rusijai „reikalingo“ reikalo, kad jiems net kyla nerimas: „O ar būsime reikalingi ir tada, kai viskas baigsis?!“
|
Visi jau kaukia iš siaubo, o jam – linksma.
Kokiomis baisiomis pagiriomis sirgs Rusija, kai žmonės pagaliau prasiblaivys ir supras, kokia pabaisa pavergė jų šalį, kokiam pragaro išgamai jie patikėjo savo gyvybes, savo vaikų likimus, dabartį ir ateitį, iškeitę laisvę į tariamą „stabilumą“.
Iki to dar toli, tačiau atrodo, kad šioje tamsioje pelkės karalystėje irimo procesai spartėja. „Stiprusis lyderis“ jau nebeatrodo toks stiprus, piktieji kerai pamažu praranda savo galią, o žmonės ima matyti tikrovę tokią, kokia ji yra, o ne tokią, kokią jiems bandoma įteigti.
Už šį procesą pirmiausia reikia dėkoti Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms. Pasitelkusios dronus, jos kur kas veiksmingiau padarė tai, ko taikiai Rusijos opozicijai nepavyko pasiekti per dešimtmečius.
Vis daugiau „atburtų“ rusų mato ne didingą „rusų žemių surinkėją“, o seną, piktą ir beširdį parazitą, dešimtmečius siurbusį jų kraują. Režimą, pastatytą ant kraujo, kuris šiandien tiesiogine prasme minta žmonių gyvybėmis ir jų reikalauja vis daugiau.
Neatsitiktinai net vadinamieji „zetnikai“ karą pradėjo vadinti aukojimu.
Jokio atgailavimo dėl savo savanoriško aklumo daugelis „atburtųjų“ greičiausiai nejaus. Priešingai – bus daug gailesčio sau ir neapykantos fiureriui, kuris neištesėjo savo pažadų. Kaip kadaise nutiko Vokietijoje po Trečiojo reicho žlugimo: buvo žadėtas pasaulinis viešpatavimas, o liko griuvėsiai ir pažeminimas.
Tačiau dabar tai nėra svarbiausia.
Problemos suvokimas – pirmasis žingsnis jos sprendimo link.
Svajoju sulaukti šios košmariškos kolektyvinės haliucinacijos pabaigos.
_(cropped).jpg)
