Putinas grasino „Sarmat“. Superraketa pasirodė esanti branduolinė kaliausė ()
Kremlius blefavo.
© DI (Atvira licencija)
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Nuo pat invazijos į Ukrainą pradžios Vladimiras Putinas kas kartą gąsdino Vakarus branduoliniu ginklu. 2023 metais rusai paskelbė, kad į aktyvią tarnybą įėjo nauja tarpžemyninė branduolines galvutes nešanti raketa RS-28 „Sarmat“. Kaip rodo ką tik paviešinti dokumentai, Kremlius blefavo. Darbai ties superraketa vis dar tebesitęsia, daugiausia dėl rusiškos biurokratijos neįgalumo.
Gąsdino Vakarus raketa, kuri nebuvo paruošta
„Sarmat“ nuo pat pradžių turėjo būti rusiškos karinės galybės simbolis. Kremlius ją pristatė kaip ginklą, galintį prasiveržti pro bet kokią priešraketinę gynybą ir užtikrinti Rusijai strateginį pranašumą prieš Vakarus. Putinas kelis kartus skelbė apie greitą raketos įvedimą į tarnybą, o 2023 metų rugsėjį Rusija paskelbė, kad pirmasis šių raketų pulkas jau atlieka kovinį budėjimą.
Šiandien žinoma, kad deklaracija apie „Sarmat“ įėjimą į tarnybą aplenkė realią programos būseną.
„Dallas Analytics“ – Ukrainos įmonė, kuri specializuojasi Rusijos gynybos pramonės analizėje – gavo prieigą prie vidinės „Sarmat“ gamintojų korespondencijos. Iš jos tapo žinoma, kad Kremliui skelbiant sėkmę, programa vis dar susidūrė su problemomis, kurios neleido jos visiškai įgyvendinti. Maža to, 2026 metų gegužę pati Rusija pranešė apie eilinį „Sarmat“ bandymą ir paskelbė, kad pirmasis pulkas pasieks kovinę parengtį tik iki metų pabaigos. Tuo pačiu Kremlius pats paneigė savo paties 2023 metų deklaracijas.
Kodėl Rusijos blefas nepaaiškėjo anksčiau?
Jau daugelį metų Rusija ir Jungtinės Valstijos buvo saistomos sutarties „New START“ – paskutinio susitarimo, reglamentuojančio strateginius branduolinius ginklus. Jis apibrėžė ne tik raketų ir galvučių limito ribas. Abi šalys taip pat turėjo keistis informacija apie savo arsenalus, pranešti apie svarbiausius pokyčius ir įsileisti inspektorius į pasirinktus karinius objektus. Dėl to Vašingtonas galėjo tikrinti, ar rusiškos deklaracijos turi pagrindą tikrovėje.
Ši sistema pradėjo irti po plataus masto invazijos į Ukrainą. Rusija iš pradžių sustabdė inspekcijas, vėliau sustabdė savo dalyvavimą sutartyje, o 2026 metų vasarį leido jai pasibaigti. Nuo to momento Vakarai prarado galimybę nepriklausomai kontroliuoti Rusijos strategines branduolines pajėgas. Todėl vidinių dokumentų nutekinimas šiandien turi tokią didelę reikšmę – jis leidžia patikrinti Kremliaus deklaracijas, kurių nebeįmanoma patikrinti oficialiais kanalais.
Neveiksni biurokratija veiksmingesnė už sankcijas
Paviešinti dokumentai apima vidinę Rusijos gamyklų korespondenciją, transporto dokumentus ir finansinius atsiskaitymus. Viskas rodo, kad Kremliaus deklaracijos apie „Sarmat“ kovinę parengtį aplenkė realią programos būseną.
Geriausiu programos patologijos simboliu yra Vladimiras Verteleckis, aukštas Rusijos gynybos ministerijos valdininkas, atsakingas už karinių užsakymų priėmimą. 2024 metais jis buvo suimtas įtariant darbų tvirtinimu, kurie egzistavo tik popieriuje.
Iš dokumentų aišku, kad „Sarmat“ įgyvendinimą blokavo trys problemos. Pirmiausia – reikiamos techninės dokumentacijos trūkumas. Antra – sunkumai gabenant raketos elementus. Trečia pasirodė esąs ilgametis gamintojų ginčas su Gynybos ministerija dėl galutinių kainų. Ne technologijos ar sankcijos, o rusiška biurokratija lėmė, kad strateginė branduolinė programa įstrigo ilgiems metams.
Darbai ties „Sarmat“ tebesitęsia
Paviešinti dokumentai neįrodo, kad „Sarmat“ yra prasimanymas arba kad Rusija atsisakė jo statybos. Tačiau jie rodo, kad Kremlius daugelį metų gąsdino Vakarus raketa, kuri dar nebuvo paruošta tarnybai. Kai Rusijos valdžia paskelbė apie jos įėjimą į kovinį budėjimą, pati pramonė vis dar susidūrė su problemomis, būdingomis diegimo etapui.
|
„Sarmat“ istorija rodo, kad Rusijos pranešimai apie strategines ginkluotės programas gali aplenkti tikrovę net keleriems metams. Pasibaigus sutarties „New START“ galiojimui, jų nepriklausomas patikrinimas tapo kur kas sunkesnis.
