Astronomai liko nustebę: naujai aptiktų galaktikų fenomeno mokslas negali paaiškinti ()
Jameso Webbo kosminis teleskopas (JWST) aptiko 6 naujas galaktikas. Pažvelgę į jas, astronomai liko sutrikę. Keletas JWST duomenimis aptiktų objektų privertė astronomus suglumti.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
„Šešios mūsų atrastos galaktikos yra daugiau nei 12 mlrd. metų senumo, susiformavo praėjus vos 500-700 mln. metų po Didžiojo sprogimo, ir jų dydis 100 mlrd. kartų didesnis už mūsų Saulės masę“, – „Science Alert“ teigė tarptautiniam tyrimui vadovavęs astronomas Ivo Labbė iš Swinburne'o technologijos universiteto Australijoje.
Tačiau, remiantis dabartiniais kosmologiniais modeliais, šios galaktikos yra tiesiog per didelės.
„Pagal dabartinius modelius net negalėtų egzistuoti.Niekada nesame stebėję tokio milžiniško dydžio galaktikų taip anksti po Didžiojo sprogimo“, – pridūrė mokslininkas.
Tai leidžia manyti, kad mums trūksta vieno ar dviejų esminių žingsnių, kad suprastume Visatos evoliuciją. Šis atradimas gali pakeisti mokslininkų supratimą apie tai, kaip susiformavo ankstyviausios galaktikos mūsų Visatoje.
Objektai buvo atrasti JWST stebėjimų metu pirmaisiais teleskopo veikimo mėnesiais. Galingas kosminis teleskopas tiria Visatą infraraudonųjų spindulių diapazone, kuris puikiai tinka pastebėti šviesai, milijardus metų keliavusiai iki mūsų iš ankstyvosios Visatos.
Pagal dabartinius kosmologinius modelius Visatos pradžia buvo kitokia nei dabar. Pirmiausia po Didžiojo sprogimo atsiradusi karšta dalelių sriuba turėjo pakankamai atvėsti, kad susilietų į atomus ir užpildytų erdvės tūrį daugiausia vandeniliu ir heliu. Būtent iš šių dujų praėjus maždaug 150 mln. metų po Didžiojo sprogimo pradėjo formuotis pirmosios žvaigždės ir galaktikos.
Duomenų iš šio mūsų Visatos istorijos laikotarpio gauti sunku, tačiau turimi įrodymai pagrįstai patvirtina šią laiko skalę.
Materijos tankis aptikose galaktikose gerokai viršija šiam laikotarpiui apskaičiuotus dydžius. Atrastus objektus taip sunku paaiškinti pagal dabartinę kosmologiją, kad tyrėjų grupė užsiėmė savo darbo klaidų paieška. Kol kas duomenys ir komandos atliktas jų aiškinimas išlieka patikimi, o tai leidžia manyti, kad vienas iš dviejų dalykų yra klaidingas: mūsų kosmologijos supratimas arba mūsų supratimas apie galaktikų formavimąsi ankstyvojoje Visatoje.
Tiesa, gali būti, kad šie objektai iš tikrųjų yra ne galaktikos, o kas nors kita. Pavyzdžiui, tai gali būti iki šiol nematytos supermasyvios juodosios skylės. Tačiau net ir tokiu atveju vienoje vietoje sutelktą masės kiekį sunku paaiškinti tokioje ankstyvoje Visatos formavimosi stadijoje.