Naujai aptikta egzoplaneta įrodo, kad apie planetų formavimąsi kažko dar nežinome ()
Jau pirmosios egzoplanetos, aptiktos prieš tris dešimtmečius, pažėrė netikėtumų. Dauguma egzoplanetų gerokai skiriasi nuo to, ką turime Saulės sistemoje – karštieji jupiteriai, superžemės ir kitokia egzotika privertė ne kartą perrašyti planetų formavimosi teorijas.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Dabar naujas atradimas gali priversti dar kartą jas pakeisti. Atrasta planeta yra karštasis jupiteris – labai arti žvaigždės skriejanti dujinė milžinė. Bet TOI-5205b išskirtinė tuo, kad sukasi aplink labai mažą žvaigždę, kurios masė tesiekia 40 proc. Saulės masės. Jos spindulys irgi apie pustrečio karto mažesnis, nei mūsų žvaigždės – tuo tarpu planeta tiek mase, tiek spinduliu beveik lygi Jupiteriui.
Taigi, tranzituodama žvaigždės disku TOI-5205b užstoja net 7 proc. spinduliuotės – tai bene giliausias žinomas tranzitas.
Tai daro planetą labai įdomią atmosferos tyrimams – gilus tranzitas reiškia, kad atmosferą aptikti ir jos sudėtį išmatuoti turėtų būti sąlyginai paprasta. Bet pagrindinė atradimo svarba yra implikacijos dėl planetos formavimosi.
Pagal dabartinę teoriją, dujinės milžinės pradeda formuotis nuo 10–20 Žemės masių uolinio branduolio, kuris prisitraukia ir išlaiko dujas. Protoplanetinio disko masė įprastai siekia apie šimtadalį žvaigždės masės, o kietos dalelės sudaro apie šimtadalį disko masės.
40 proc. Saulės masės žvaigždė iš viso turėtų turėti tik apie 12 Žemės masių kietų dalelių protoplanetiniame diske. Scenarijus, kad jos visos bus vienoje vietoje ir sukris į vieną planetą – labai menkai tikėtinas.
Vadinasi, kažko apie dujinių planetų formavimąsi dar nežinome – o ši planeta turėtų padėti užpildyti žinių spragą.
Tyrimo rezultatai publikuojami „The Astronomical Journal“.
