Milžiniškų asteroidų smūgio į Žemę rizika gali būti didesnė, nei manyta iki šiol ()
NASA Goddardo kosminių skrydžių centro vyriausiasis mokslininkas Jamesas Garvinas mano, kad galbūt klaidingai vertiname kai kurių rimtesnių asteroidų smūgių, įvykusių per pastaruosius milijoną metų, pėdsakus, rašo „Science Alert“.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
Tikimybė, kad į mus trenksis koks nors kosminis objektas, gali būti didesnė, nei prognozuoja dabartiniai skaičiavimai.
Garsiausias iš visų meteoritų smūgių – dinozaurus pražudęs smūgis įvyko prieš maždaug 66 mln. metų.
Tačiau ir kur kas mažesni smūgiai vis tiek yra pavojingi – dėl pakankamai didelio asteroido smūgio kilusi dulkių banga gali sutrukdyti Saulės šviesai patekti į Žemės paviršių. Tokiu atveju išnyktų dauguma gyvų organizmų ir kiltų badas.
Kai kuriais skaičiavimais, kilometro pločio asteroidai į Žemės paviršių su karščio ir dulkių pliūpsniu nukrenta vidutiniškai kas 600 000 metų.
Žinoma, tokių įvykių grafiko nėra, o skaičiavimai visada būna tik tiek geri, kiek geri yra duomenys.
Nors galime skenuoti dangų ieškodami įrodymų apie pakankamai didelius ovjektus, kurie gali mus nualinti, geologiniai įrašai yra tarsi tikrų meteoritų smūgių chronologinė juosta.
Deja, Žemės paviršių nuolat veikia dinamiški vėjai, vanduo ir tektonika.
J.Garvinas ir jo komanda, naudodamiesi nauju didelės raiškos palydovinių vaizdų katalogu, atidžiau apžiūrėjo kai kurių didžiausių per pastaruosius milijonus metų susiformavusių smūginių kraterių liekanas, siekdami geriau įvertinti tikrąjį jų dydį.
Atlikus analizę paaiškėjo, kad kai kurie iš šių kraterių turi neryškius žiedus, esančius už įprastai laikomų išorinių kraštų, todėl jie yra didesni, nei manyta anksčiau.
Pavyzdžiui, manoma, kad maždaug 12-14 km pločio įdubimą Kazachstane, vadinamą Žaminšinu, sukūrė 200-400 m skersmens meteoritas, kuris į Žemę atsitrenkė maždaug prieš 90 tūkst. metų – tai naujausias smūgis, galėjęs sukelti „branduolinės žiemos“ tipo įvykį.
Tačiau, remiantis nauja analize, šis ir taip didelis įvykis galėjo būti dar katastrofiškesnis – iš tikrųjų jo metu galimai susidarė 30 kilometrų skersmens krateris.
Tiesa, šie naujai atrasti žiedai nebūtinai gali būti likę nuo smūgio bangos. Galbūt tai yra nuo smūgio išmestos nuolaužos, kurios koncentruotai krenta žemyn. Arba jie apskritai gali nereikšti nieko svarbaus – paprasčiausias fantomas duomenyse. Vis dėlto, tai hipotezė, apie kurią verta diskutuoti.