Per plauką nuo smūgio. Pro Žemę ką tik pralėkė didžiulis asteroidas ()
Maždaug 20 aukštų pastato dydžio asteroidas liepos 13 dieną prašvilpė itin arti Žemės. Mokslininkai jį pastebėjo tik liepos 15-ąją, praneša NASA.
Prisijunk prie technologijos.lt komandos!
Laisvas grafikas, uždarbis, daug įdomių veiklų. Patirtis nebūtina, reikia tik entuziazmo.
Sudomino? Užpildyk šią anketą!
60 metrų skersmens asteroidas praėjusią savaitę pro Žemę praskriejo maždaug 68 815 km (0.00046 AU) atstumu. Tai yra apie ketvirtadalis atstumo tarp Žemės ir Mėnulio.
NASA duomenimis, asteroidas, kurio kodinis pavadinimas 2023 NT1, skriejo 86 000 km/h greičiu.
Kodėl jo niekas nepastebėjo iki tol?
Mokslininkai teigia, kad kosminis akmens luitas skriejo Žemės link nuo Saulės, todėl mūsų žvaigždės spindulių apakinti teleskopai jo nesugebėjo užfiksuoti ir pastebėjo jį tik jam praskridus pro Žemę, praneša livescience.com.
Pirmasis jį užfiksavo Pietų Afrikoje esantis ATLAS teleskopas, skirtas stebėti Žemei pavojingus objektus ir iš anksto įspėti apie galimą susidūrimą. Tačiau panašu, kad ši technologija nesuveikė laiku.
Vėliau, kai asteroidas jau buvo praskriejęs ir tinkamai apšviestas Saulės, jį susekė ir daugelis kitų teleskopų Žemėje.
Laimei, asteroidas 2023 NT1 dėl savo dydžio nebuvo potencialiai itin pavojingas objektas. Mokslininkai yra apskaičiavę, kad Žemė ateinančius 1000 metų neturėtų susidurti su asteroidu, kuris sukeltų globalinę katastrofą ar masinį rūšių išnykimą.
Tačiau 2023 NT1 nėra pirmoji kosminė uoliena, praslydusi pro teleskopus. 2013 m. maždaug 18 m asteroidas liko nepastebėtas dėl panašių priežasčių, kaip ir 2023NT1. Tąsyk kosminė uoliena sprogo danguje virš Čeliabinsko, Rusijoje. Sprogimas sukėlė stiprią smūgio bangą, kuri apgadino pastatus ir išdaužė stiklą keliolikos kilometrų atstumu, sužalojimus patyrė apie 1 500 žmonių ir laimei niekas dėl to nemirė. Taigi, nors ir potencialiai nepavojinga 2023NT1, tėškęsis į Žemę pridarytų gerokai rimtesnės žalos. Žinoma, viskas priklauso nuo asteroido sudėties, greičio, smūgio į Žemę kampo ir t. t.
Šiuo metu mokslininkai atidžiai stebi daugiau nei 31 000 netoli Žemės besisukiojančių asteroidų.
Siekdama ateityje išspręsti Saulės spindulių sukeliamo aklumo zonos grėsmę, Europos kosmoso agentūra vykdo NEOMIR misiją, kurią į kosmosą žadama paleisti 2030-aisiais. Skriedamas tarp Žemės ir Saulės šis kosminis zondas tyrinės didelius asteroidus, kurių egzistavimą maskuoja Saulės spindesys.